Plastiko žala aplinkai: kaip jis teršia pasaulį ir ką galime padaryti

Plastikas yra vienas iš labiausiai paplitusių medžiagų šiuolaikiniame pasaulyje. Jis naudojamas visur – nuo pakuotės iki kasdienių daiktų. Tačiau šis patogumas turi didelę kainą mūsų planetai. Kasmet į aplinką patenka milijonai tonų plastiko atliekų, kurios nesuyra dešimtmečiais ar net šimtmečiais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip plastikas kenkia aplinkai įvairiais būdais, kokie yra jo poveikio mechanizmai ir kokios galimos priemonės šiai problemai spręsti.

Plastiko tarša vandenynuose ir upėse

Vandenynai yra viena iš labiausiai kenčiančių sričių nuo plastiko taršos. Kiekvienais metais į jūras ir vandenynus patenka apie 8 milijonai tonų plastiko. Šios atliekos plaukioja vandens paviršiuje, grimzta į dugną ar kaupiasi vadinamuosiuose plastiko lopšiuose, tokiuose kaip Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių salelė. Ši sritis, kuri yra dukart didesnė už Prancūziją, sudaryta beveik iš vieno plastiko.

Plastikas vandenynuose ne tik užteršia vandenį, bet ir sutrikdo ekosistemas. Žuvys, paukščiai ir jūrų žinduoliai dažnai supainioja plastiko gabalus su maistu. Pavyzdžiui, jūrų vėžliai valgo plastiko maišelius, manydami, kad tai medūzos. Dėl to jie patiria vidurių užkietėjimą, bado jausmą ir galiausiai žūsta. Be to, plastikas skyla į mažesnes daleles – mikroplastiką, kuris yra mažesnis nei 5 milimetrai. Šios dalelės patenka į maisto grandinę: žuvys suvalgo mikroplastiką, o vėliau jas sugauna žmonės, taip užteršdami savo mitybą.

• Mikroplastikas kaupiasi žuvų žarnynuose, mažindamas jų augimą ir dauginimąsi.
• Jūrų paukščiai maitina savo jauniklius plastiko gabalais, kas sukelia masinę mirtį.
• Plastikas absorbuoja toksiškas chemines medžiagas, tokias kaip PCB ir DDT, ir perduoda jas aukštesniems mitybos grandinės nariams.

Upės taip pat kenčia nuo plastiko. Jos neša atliekas iš miestų ir kaimų tiesiai į jūras. Azijos upės, tokios kaip Jangdzė ir Gangesas, yra pagrindiniai plastiko srauto šaltiniai, prisidėdamos prie 80 procentų vandenyno plastiko taršos.

Poveikis sausumos ekosistemoms

Nors daugiausia dėmesio skiriama vandenims, plastikas kenkia ir sausumai. Miškuose, pievose ir dirvožemyje kaupiasi plastikinės atliekos, kurios keičia natūralius procesus. Pavyzdžiui, plastikiniai maišeliai ir buteliai trukdo augalams augti, blokuodami saulės spindulius ir vandenį. Dirvožemyje plastikas sulėtina mikrobų aktyvumą, kuris yra būtinas maistinių medžiagų perdirbimui.

Mikroplastikas patenka į dirvą per kanalizaciją, trąšas ir nuotekas. Žemės ūkyje naudojami plastikiniai mulčiavimo sluoksniai ilgainiui suyra ir lieka dirvoje, mažindami jos derlingumą. Tyrimai rodo, kad dirvožemyje esantis mikroplastikas absorbuoja sunkiuosius metalus ir pesticidus, kurie tada patenka į augalus ir vėliau į maistą. Tai kelia grėsmę tiek laukinei faunai, tiek žemės ūkio produktams.

• Žemės kirminai ir kiti dirvožemio gyventojai suvalgo mikroplastiką, kas sutrikdo jų virškinimą.
• Plastikas keičia dirvožemio pH lygį, darant jį rūgštesnį ir mažiau derlingą.
• Sausumos gyvūnai, tokie kaip elniai ar lapės, gali suvalgyti plastiko gabalus, sukeldami vidinius sužalojimus.

Be to, plastiko gamyba pati savaime teršia orą ir vandenį. Naftos ir dujų gavyba, iš kurių gaminamas plastikas, sukelia metano emisijas ir naftos išsiliejimus. Gamybos procese išsiskiria toksiškos dujos, tokios kaip etilenas ir propilenas, kurios prisideda prie oro užterštumo.

Klimato kaitos ryšys su plastiku

Plastikas netiesiogiai prisideda prie klimato kaitos. Jo gamyba reikalauja didelių energijos sąnaudų, o tai reiškia daugiau iškastinio kuro deginimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Apskaičiuota, kad plastiko pramonė išmeta tiek pat CO2, kiek 189 anglies dioksido emisijų vidutinio dydžio šalių. Be to, plastiko atliekų deginimas išsiskiria pavojingomis dujomis, prisidedančiomis prie globalaus atšilimo.

Klimato kaita savo ruožtu pablogina plastiko taršos poveikį. Didėjančios temperatūros ir audros neša daugiau plastiko į vandenis, o tirpstantis ledas išlaisvina senus plastiko telkinius iš Arkties regiono. Tai kuria užburtą ratą, kur plastikas stiprina klimato kaitą, o klimato kaita didina plastiko plitimą.

Poveikis gyvūnų ir žmonių sveikatai

Gyvūnai yra tiesioginiai plastiko aukos. Jūrų gyvūnai, paukščiai ir sausumos žinduoliai miršta dėl plastiko sukelto bado, užspringimo ar apsinuodijimo. Pavyzdžiui, kasmet žūsta apie milijonas jūrų paukščių ir 100 tūkstančių jūrų žinduolių dėl plastiko. Žemėje plastikas sukelia deformacijas ir reprodukcinės sistemos sutrikimus laukiniams gyvūnams.

Žmonėms plastikas kelia grėsmę per maisto grandinę. Mikroplastikas aptinkamas žuvyse, midijose, druskoje ir net ore. Jis gali sukelti uždegiminius procesus organizme, sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir padidinti vėžio riziką. Endokrininiai sutrikdytuvai, tokie kaip ftalatai ir bisfenolis A, plastike gali imituoti estrogeną, sukeldami nevaisingumą ir vystymosi sutrikimus vaikams.

• Mikroplastikas plaučiuose gali sukelti kvėpavimo takų ligas.
• Plastikas vandentiekio vandenyje prisideda prie lėtinių ligų.
• Tyrimai rodo, kad žmogaus kraujyje aptinkamas mikroplastikas, rodantis sisteminį poveikį.

Be to, plastiko gamyba ir perdirbimas kelia riziką darbuotojams, kurie yra veikiami toksiškų medžiagų. Aplinkiniuose regionuose gyvenantys žmonės patiria didesnę taršos dozę, kas sukelia kvėpavimo ir odos ligas.

Galimos priemonės plastiko taršai mažinti

Sprendimai egzistuoja, ir jie prasideda nuo individualių veiksmų. Sumažinkime plastiko naudojimą: rinkimės daugkartinius maišelius, butelius ir indus. Rūšiuokime atliekas, kad daugiau plastiko būtų perdirbama. Lietuvoje perdirbimo lygis siekia apie 30 procentų, bet galime siekti daugiau.

Valstybės lygmeniu svarbu įvesti draudimus vienkartiniam plastiko naudojimui. ES jau uždraudė plastiko indus ir šiaudelius, o panašios priemonės galėtų būti taikomos ir kitose šalyse. Investicijos į alternatyvas, tokias kaip biologiškai skaidūs polimerai iš augalų, gali pakeisti situaciją.

• Šalys kaip Ruanda uždraudė plastiko maišelius, kas sumažino taršą 80 procentų.
• Inovacijos, tokios kaip fermentais skaidantis plastikas, žada ateitį be taršos.
• Švietimas moko vaikus nuo mažens vengti plastiko.

Įmonės turėtų pereiti prie tvarių pakuotės sprendimų, o vartotojai – remti ekologiškus prekės ženklus. Bendromis pastangomis galime sumažinti plastiko žalą ir apsaugoti mūsų planetą.

Išvada

Plastiko žala aplinkai yra globali problema, kurią negalime ignoruoti. Nuo vandenynų iki dirvožemio, nuo gyvūnų iki žmonių sveikatos – plastikas palieka pėdsaką visur. Tačiau žinodami šiuos poveikius, galime imtis veiksmų. Kiekvienas mažas žingsnis, nuo atsisakymo vienkartinio plastiko iki paramos perdirbimui, prisideda prie švaresnės ateities. Leiskime mūsų vaikams paveldėti pasaulį, kuriame plastikas tarnauja, o ne naikina.