Plastiko indų cheminės medžiagos: nematoma grėsmė mūsų sveikatai

Šiandien plastikiniai indai yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis. Jie patogūs, lengvi, nebrangūs ir plačiai prieinami. Tačiau po šiuo patogumu slepiasi cheminės medžiagos, kurios gali kelti rimtų pavojų tiek mūsų sveikatai, tiek aplinkai. Mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad plastiko indų gamybos metu naudojamos medžiagos nėra tokios neutralios, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kas sudaro plastiko indus?

Plastikiniai indai dažniausiai gaminami iš tokių medžiagų kaip polipropilenas (PP), polietilentereftalatas (PET), polikarbonatas (PC) ar polistirenas (PS). Kiekvienas iš šių polimerų turi savo savybes – vieni atsparūs karščiui, kiti tinka šaltam maistui ar gėrimams. Tačiau beveik visuose plastikuose yra cheminių priedų, kurie suteikia medžiagai lankstumo, skaidrumo, atsparumo ar spalvos. Šie priedai gali būti ftalatai, bisfenolis A (BPA), formaldehidas, stirenas ir kiti junginiai.

Cheminių medžiagų poveikis sveikatai

Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad kai kurios iš šių cheminių medžiagų gali išsiskirti į maistą ar gėrimus, ypač esant aukštai temperatūrai arba ilgai laikant maistą plastike. Pavyzdžiui:

• Bisfenolis A (BPA) – plačiai naudojamas polikarbonatiniame plastike ir epoksidinėse dervoje. Ši medžiaga veikia kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos, galinčios imituoti žmogaus hormonus. Ilgalaikis BPA poveikis gali sutrikdyti vaisingumą, skatinti nutukimą ir netgi didinti kai kurių vėžio formų riziką.
• Ftalatai – naudojami plastiko minkštumui suteikti. Jie taip pat siejami su hormoniniais sutrikimais, vaisingumo problemomis bei vystymosi sutrikimais vaikams.
• Stirenas – randamas polistireno gaminiuose (pvz., vienkartinėse taurėse ar maisto dėžutėse). Tyrimai rodo, kad ši medžiaga gali būti kancerogeninė ir neigiamai veikti nervų sistemą.

Kaip šios medžiagos patenka į mūsų organizmą?

Pagrindinis kelias – tai cheminis migracijos procesas. Kai plastikas kontaktuoja su maistu ar gėrimais, ypač karštais, kai kurios jo sudedamosios dalys gali „pereiti“ į turinį. Pavyzdžiui, įpylus karštos sriubos į plastikinį dubenėlį arba pašildžius maistą mikrobangų krosnelėje plastikiniame inde, pavojingos medžiagos gali išsiskirti ir patekti į mūsų kūną.

Be to, plastikiniai indai, kurie naudojami ilgiau nei nurodyta ar yra subraižyti, linkę išskirti dar daugiau cheminių medžiagų. Mikroskopiniai plastiko fragmentai, vadinami mikroplastiku, taip pat gali būti praryti kartu su maistu.

Kas vyksta aplinkoje?

Be sveikatos rizikos, plastikiniai indai kelia milžinišką ekologinę problemą. Daugelis šių produktų nėra perdirbami arba yra perdirbami tik kelis kartus. Laikui bėgant plastikas suyra į mikroplastiką, kuris užteršia dirvožemį, vandenį ir netgi orą. Šie smulkūs plastiko fragmentai patenka į gyvūnų organizmus, o galiausiai – atgal į mūsų maisto grandinę.

Kaip atpažinti pavojingą plastiką?

Ant daugumos plastikinių gaminių yra ženklinimas – mažas trikampis su skaičiumi viduje. Šie numeriai rodo plastiko tipą ir padeda vartotojui suprasti, ar gaminys yra saugus:

• 1 (PET) – dažnai naudojamas buteliuose. Tinkamas tik vienkartiniam naudojimui.
• 2 (HDPE) – gana saugus, dažnai naudojamas pieno buteliams.
• 3 (PVC) – gali išskirti ftalatus, nerekomenduojamas kontaktui su maistu.
• 5 (PP) – laikomas vienu iš saugiausių variantų, tinka maistui ir šildymui.
• 6 (PS) – išskiria stireną, ypač šildant, todėl netinkamas karštam maistui.
• 7 (Other/PC) – dažnai turi BPA, kuris kelia pavojų sveikatai.

Saugus plastiko naudojimas ir alternatyvos

Norint sumažinti poveikį sveikatai, rekomenduojama laikytis kelių paprastų taisyklių:

• Nešildyti maisto plastikiniuose induose, ypač jei jie nėra pažymėti kaip atsparūs karščiui.
• Nenaudoti plastiko gaminių, kurie turi įtrūkimų ar subraižymų.
• Rinktis gaminius, pažymėtus numeriu 5 (PP).
• Kiek įmanoma vengti vienkartinių plastikinių indų ir rinktis stiklo, metalo ar porceliano alternatyvas.
• Vandeniui ar gėrimams laikyti naudoti stiklinius arba nerūdijančio plieno butelius.

Valstybinės ir tarptautinės priemonės

Europos Sąjunga jau ėmėsi veiksmų riboti pavojingų plastikinių produktų naudojimą. Nuo 2021 metų draudžiami vienkartiniai plastikiniai šiaudeliai, stalo įrankiai, lėkštės ir kiti panašūs gaminiai. Kai kurios šalys žengia dar toliau, siekdamos visiškai pašalinti BPA ir ftalatų turinčius gaminius iš rinkos.

Tačiau kol tokie draudimai neapima visų plastiko rūšių, atsakomybė tenka ir vartotojams – žinoti, ką naudojame, ir rinktis atsakingai.

Išvados

Plastiko indų cheminės medžiagos – tai nematomas, bet realus pavojus mūsų sveikatai ir aplinkai. Nors plastikas suteikia patogumo ir praktiškumo, jo naudojimas reikalauja sąmoningumo. Atsakingas pasirinkimas, tinkama priežiūra ir alternatyvų naudojimas gali padėti apsisaugoti nuo neigiamo poveikio. Svarbiausia – nepamiršti, kad sveikata visada svarbesnė už patogumą.