Plastiko indai ir kepenų ligos: nematoma grėsmė mūsų sveikatai

Plastikas tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Nuo vandens butelių iki maisto dėžučių, nuo vienkartinių šakučių iki pakuočių – plastikas mus supa kasdien. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, kad plastiko naudojimas maistui laikyti ar šildyti gali turėti rimtų pasekmių mūsų sveikatai, ypač kepenų funkcijai.

Kas slypi plastiko sudėtyje?

Plastikas – tai cheminė medžiaga, sudaryta iš daugybės junginių, tarp kurių dažnai randami pavojingi priedai. Vieni iš labiausiai žinomų yra bisfenolis A (BPA) ir ftalatai. Šios medžiagos dažnai naudojamos tam, kad plastikas taptų lankstesnis, patvaresnis arba skaidresnis. Deja, jos nėra stabilios – esant šilumai, šviesai ar rūgščiai aplinkai, jos gali patekti į maistą ar gėrimus.

BPA ir ftalatai priklauso vadinamiesiems endokrininę sistemą trikdantiems junginiams (angl. endocrine disruptors). Tai reiškia, kad jie gali imituoti arba blokuoti hormonų veiklą organizme, trikdyti medžiagų apykaitą, augimą, reprodukcinę sistemą ir net kepenų veiklą.

Kaip plastikas veikia kepenis?

Kepenys yra vienas svarbiausių organų mūsų organizme – jos atsakingos už toksinų šalinimą, riebalų apykaitą ir daugelį kitų gyvybiškai svarbių procesų. Tyrimai rodo, kad plastiko komponentai, ypač BPA, gali sukelti oksidacinį stresą kepenyse. Tai būklė, kai laisvieji radikalai pažeidžia kepenų ląsteles, mažindami jų gebėjimą detoksikuoti organizmą.

Ilgalaikis toks poveikis gali sukelti kepenų uždegimą, riebalinę kepenų ligą (nealkoholinę steatozę) ir net padidinti kepenų vėžio riziką. Kai kurie tyrimai su gyvūnais parodė, kad net ir nedidelės BPA dozės gali pakeisti kepenų fermentų aktyvumą bei padidinti riebalų kaupimąsi kepenyse.

BPA poveikis hormonams ir metabolizmui

Plastiko medžiagos, ypač BPA, veikia ne tik kepenis, bet ir visą organizmo hormoninę pusiausvyrą. Jos gali trukdyti insulino veiklai, didinti gliukozės kiekį kraujyje ir skatinti nutukimą. O nutukimas yra vienas pagrindinių nealkoholinės riebalinės kepenų ligos rizikos veiksnių.

Be to, BPA gali paveikti ir lipidų apykaitą – dėl to kepenyse pradeda kauptis riebalai, o tai dar labiau apsunkina jų veiklą. Tokiu būdu susiformuoja užburtas ratas: plastiko junginiai trikdo hormoninę pusiausvyrą, o tai skatina nutukimą ir kepenų pažeidimus.

Ką rodo moksliniai tyrimai?

• JAV Nacionalinis sveikatos institutas nustatė, kad asmenys, kurių šlapime aptinkamas didesnis BPA kiekis, dažniau kenčia nuo kepenų fermentų padidėjimo ir riebalinės kepenų ligos požymių.
• Kinijos mokslininkai iš Nanjingo universiteto 2021 m. atliko tyrimą, kuris parodė, kad BPA gali skatinti ląstelių mirtį kepenyse per oksidacinio streso mechanizmus.
• Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) 2023 m. sumažino leistiną BPA paros normą net 20 tūkst. kartų, pabrėždama šios medžiagos pavojų imuninės ir kepenų sistemoms.

Kaip išvengti plastiko poveikio kepenims?

Nors visiškai išvengti plastiko šiais laikais beveik neįmanoma, yra daugybė būdų, kaip sumažinti jo poveikį organizmui:

• Venkite kaitinti maistą plastiko induose. Mikrobangų krosnelėje šildomas plastikas išskiria daugiausiai kenksmingų junginių.
• Rinkitės stiklinius ar nerūdijančio plieno indus. Šios medžiagos yra saugios, neturi kenksmingų priedų ir neturi įtakos maisto kokybei.
• Nepalikite plastikinių butelių saulėje ar automobilyje. Karštis skatina cheminių junginių migraciją į vandenį.
• Perskaitykite etiketes. Venkite produktų su žymėjimais „PC“ (polikarbonatas) arba „PVC“, nes jie dažnai turi BPA ar ftalatų.
• Rinkitės gaminius su „BPA free“ ženklu. Nors tai nereiškia, kad jie visiškai saugūs, tačiau rizika bus mažesnė.

Alternatyvos plastiko indams

Šiuolaikinė rinka siūlo daug aplinkai draugiškų ir sveikatai palankių alternatyvų. Populiarėja bioplastikai, pagaminti iš kukurūzų krakmolo ar bambuko pluošto. Taip pat vis dažniau naudojamos stiklo dėžutės su sandariais dangteliais, kurios nepraleidžia kvapų ir yra daugkartinio naudojimo. Nerūdijančio plieno gertuvės tampa madingu ir tvariu pasirinkimu kasdienai.

Ilgalaikis poveikis ir prevencija

Kepenų ligos, susijusios su plastiko junginių poveikiu, dažniausiai vystosi tyliai. Žmonės ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų, kol kepenų funkcija nebus stipriai pažeista. Todėl prevencija – geriausias būdas apsaugoti save ir savo šeimą. Sveika mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas vandens vartojimas ir kenksmingų medžiagų vengimas – tai raktas į sveikas kepenis.

Išvados

Plastiko indai, nors ir patogūs, slepia pavojų, apie kurį dažnai pamirštame. Kiekvienas mūsų pasirinkimas turi ilgalaikių pasekmių – tiek aplinkai, tiek sveikatai. Suprasdami plastiko sudėtį, jo poveikį hormonams ir kepenims, galime priimti sąmoningesnius sprendimus. Verta rinktis natūralesnes, tvarias alternatyvas ir taip apsaugoti save nuo galimų sveikatos sutrikimų ateityje.

Galiausiai, plastiko poveikis kepenims nėra vien tik teorinė grėsmė – tai realybė, patvirtinta daugelio mokslinių tyrimų. Todėl atsakingas vartojimas ir aplinkosaugos sąmoningumas tampa ne tik mada, bet ir būtinybe mūsų sveikatos labui.