Lunatikavimo priežastys ir pasekmės: kas vyksta, kai miegame vaikščiodami

Lunatikavimas, dar žinomas kaip miego vaikščiojimas, yra intriguojantis, tačiau dažnai nerimą keliantis reiškinys, kai žmogus atlieka įvairius veiksmus būdamas gilaus miego būsenoje. Tai gali būti paprastas sėdėjimas lovoje ar net vaikščiojimas po namus, kartais atliekant gana sudėtingus veiksmus. Nors dažniausiai šis sutrikimas siejamas su vaikais, jis pasitaiko ir suaugusiesiems, ypač tiems, kurie patiria didelį stresą, nuovargį ar miego trūkumą.

Kas yra lunatikavimas?

Lunatikavimas yra parasomnijos forma – tai reiškia, kad tai yra miego sutrikimas, susijęs su neįprastu elgesiu miegant. Dažniausiai lunatikavimas pasireiškia trečiajame miego ciklo etape, vadinamajame lėtojo bangų miego periode, kai kūnas ilsisi, bet smegenys dar nėra visiškai atsijungusios nuo išorinių dirgiklių.

Tokių epizodų metu žmogus gali keltis iš lovos, vaikščioti, kalbėti, netgi bandyti išeiti iš namų. Kai kurie lunatikai atrodo visiškai pabudę – jų akys atmerktos, tačiau sąmoningumo lygis išlieka labai žemas. Po tokio epizodo jie dažniausiai nieko neprisimena.

Lunatikavimo priežastys

Lunatikavimo priežastys yra įvairios ir dažnai priklauso nuo žmogaus fiziologinės bei psichologinės būklės. Štai kelios dažniausiai pasitaikančios:

• Miego trūkumas ir pervargimas – kai organizmas negauna pakankamai poilsio, smegenų veikla tampa nenuosekli, o miego struktūra sutrinka.
• Stresas ir emocinis įtampos lygis – nuolatinis nerimas ar psichologinė įtampa gali išprovokuoti miego sutrikimus, tarp jų ir lunatikavimą.
• Genetinis polinkis – tyrimai rodo, kad lunatikavimas dažnai pasitaiko šeimose, kuriose yra šio reiškinio atvejų.
• Alkoholis ir vaistai – kai kurie vaistai, ypač migdomieji ar raminamieji, gali pakeisti miego struktūrą, o alkoholis trukdo smegenims pereiti į gilų miegą.
• Ligos ir fiziologiniai veiksniai – karščiavimas, miego apnėja, refliuksas ar epilepsija taip pat gali sukelti lunatikavimą.

Kaip pasireiškia lunatikavimas?

Lunatikavimo epizodai dažniausiai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, nors kai kuriais atvejais gali užsitęsti ilgiau. Asmuo gali:

• atsikelti iš lovos ir vaikščioti;
• kalbėti ar murmėti nesuprantamus žodžius;
• atlikti įprastus veiksmus, pavyzdžiui, rengtis ar valytis dantis;
• reaguoti į klausimus labai ribotai arba visai nereaguoti;
• atrodyti pabudęs, tačiau iš tiesų būti gilaus miego būsenoje.

Nors pats lunatikavimas dažniausiai nėra pavojingas sveikatai, jis gali sukelti rizikingas situacijas, ypač kai asmuo išeina iš namų ar susižaloja.

Lunatikavimo pasekmės

Pasekmės priklauso nuo to, kaip dažnai pasireiškia lunatikavimas ir kokio intensyvumo epizodai būna. Štai pagrindinės galimos pasekmės:

• Fizinės traumos – lunatikai gali nukristi, atsitrenkti į baldus, netyčia susižaloti.
• Psichologinis stresas – tiek pačiam asmeniui, tiek jo šeimos nariams gali kilti nerimas ir baimė dėl naktinių epizodų.
• Miego kokybės pablogėjimas – dažni epizodai trukdo normaliam miegui, dėl to žmogus jaučiasi pavargęs net po ilgo poilsio.
• Socialiniai sunkumai – partnerio miegas gali būti trikdomas, o tai daro įtaką santykiams ir kasdieninei savijautai.

Ką daryti, jei lunatikavimas pasireiškia dažnai?

Jei lunatikavimas tampa pasikartojančiu reiškiniu, būtina imtis veiksmų. Štai keli praktiniai patarimai:

• Užtikrinti saugią aplinką – užrakinkite duris, pašalinkite pavojingus daiktus, nuleiskite lovos aukštį.
• Laikykitės miego režimo – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kasdien, venkite ekranų prieš miegą.
• Venkite alkoholio ir stimuliatorių – alkoholis, kofeinas ir kai kurie vaistai gali skatinti epizodus.
• Streso mažinimas – meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai padeda sumažinti psichologinę įtampą.
• Kreipkitės į specialistą – jei epizodai dažni ar pavojingi, reikėtų kreiptis į neurologą arba miego specialistą, kuris gali atlikti polisomnografijos tyrimą.

Miego higiena ir prevencija

Norint išvengti lunatikavimo, svarbu palaikyti gerą miego higieną. Tai apima tinkamą miego aplinką, subalansuotą dienotvarkę ir psichologinę pusiausvyrą. Miegamojo temperatūra turėtų būti apie 18–20 °C, kambarys – tamsus ir tylus. Reikėtų vengti sunkaus maisto ir gėrimų prieš miegą, o fizinis aktyvumas turėtų būti vykdomas dienos metu, ne prieš pat miegą.

Kada lunatikavimas tampa pavojingas?

Nors daugeliu atvejų lunatikavimas yra nekenksmingas, tam tikromis aplinkybėmis jis gali būti rimtas pavojus sveikatai. Pavojinga, kai asmuo:

• išeina į lauką ar bando vairuoti;
• elgiasi agresyviai arba kelia pavojų sau ar kitiems;
• epizodai kartojasi kelis kartus per savaitę;
• miego metu pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, kvėpavimo sustojimai.

Tokiomis aplinkybėmis būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti gilesnių neurologinių ar psichologinių sutrikimų požymis.

Išvados

Lunatikavimas yra kompleksinis reiškinys, kuriame susipina fiziologiniai ir emociniai faktoriai. Nors dažnai jis praeina savaime, ypač vaikystėje, suaugusiesiems tai gali būti signalas, kad organizmui reikia daugiau poilsio ar psichologinės pusiausvyros. Svarbiausia – nesigėdyti šio sutrikimo ir ieškoti pagalbos. Laiku pastebėjus priežastis ir taikant tinkamas priemones, galima išvengti tiek fizinių, tiek psichologinių pasekmių ir grąžinti miegui jo tikrąją – raminančią – funkciją.