Kaip plastikas veikia imuninę sistemą: nematoma grėsmė žmogaus sveikatai

Plastikas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis – nuo maisto pakuočių iki drabužių pluoštų. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, kad ši medžiaga gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai, ypač imuninei sistemai. Plastiko dalelės, vadinamos mikroplastiku ir nanoplastiku, patenka į mūsų organizmą per orą, vandenį ir maistą, o ilgalaikis jų poveikis kelia susirūpinimą visame pasaulyje.

Kas yra mikroplastikas ir kaip jis patenka į organizmą?

Mikroplastikas – tai mažytės plastiko dalelės, mažesnės nei 5 milimetrai. Jos atsiranda dėl plastiko atliekų susidėvėjimo, pramoninių procesų ar net skalbiant sintetinius audinius. Šios dalelės yra aptinkamos net geriamajame vandenyje, druskoje ir ore. Mokslininkai teigia, kad vidutinis žmogus per savaitę gali praryti iki penkių gramų plastiko – tai prilygsta vienai kreditinei kortelei.

Plastiko poveikis imuninei sistemai

Imuninė sistema – tai mūsų organizmo gynybos mechanizmas, saugantis nuo bakterijų, virusų ir toksinų. Tačiau mikroplastiko dalelės gali trikdyti šią sistemą keliais būdais:

• Uždegimo procesų aktyvacija: kai plastiko dalelės patenka į kraują ar audinius, imuninės ląstelės jas suvokia kaip svetimkūnius ir pradeda jas „pulti“. Tai sukelia lėtinį uždegimą, kuris ilgainiui gali pakenkti sveikoms ląstelėms.
• Oksidacinis stresas: plastiko dalelės gali skatinti reaktyviųjų deguonies formų (ROS) susidarymą, kuris ardo ląstelių membranas, baltymus ir DNR.
• Imuninių ląstelių disfunkcija: kai kurios medžiagos, esančios plastike (pvz., bisfenolis A – BPA, ftalatai), gali sutrikdyti limfocitų, makrofagų ir kitų imuninių ląstelių veiklą.

Plastike esančių cheminių medžiagų įtaka

Be pačių plastiko dalelių, didelį pavojų kelia ir cheminiai priedai, naudojami jo gamyboje. Bisfenolis A (BPA), ftalatai, polibrominti difenilo eteriai (PBDE) – tai medžiagos, kurios pasižymi hormoninę sistemą trikdančiomis savybėmis. Jos gali imituoti ar blokuoti natūralius hormonus, veikiančius imuninės sistemos reguliaciją.

Tyrimai rodo, kad BPA ekspozicija gali susilpninti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis bei padidinti autoimuninių ligų riziką. Ftalatai, tuo tarpu, yra siejami su alergijomis, astma ir sumažėjusia atsparumo infekcijoms funkcija, ypač vaikams.

Mikroplastikas ir žarnyno mikrobiota

Didelė dalis mūsų imuninės sistemos yra susijusi su žarnyno mikroflora – trilijonais bakterijų, kurios padeda palaikyti pusiausvyrą tarp apsaugos ir tolerancijos. Mikroplastikas, patekęs į virškinimo traktą, gali pakeisti šią mikroflorą. Kai kurie tyrimai su gyvūnais parodė, kad plastiko dalelės sukelia disbiozę – žarnyno bakterijų pusiausvyros sutrikimą, dėl kurio mažėja imuninės gynybos efektyvumas.

Galimos pasekmės žmogaus sveikatai

Ilgalaikis mikroplastiko poveikis žmogaus organizmui vis dar tiriamas, tačiau jau dabar aišku, kad jo įtaka imuninei sistemai gali būti daugiapakopė:

• Padidėjusi infekcijų rizika dėl silpnesnio imuninio atsako.
• Lėtiniai uždegiminiai procesai, prisidedantys prie tokių ligų kaip artritas ar aterosklerozė.
• Didėjanti autoimuninių sutrikimų tikimybė.
• Galimas ryšys su alergijų ir kvėpavimo takų ligų dažnėjimu.

Kaip sumažinti plastiko poveikį imuninei sistemai?

Nors visiškai išvengti plastiko šiandien beveik neįmanoma, galima imtis tam tikrų veiksmų, kurie sumažina jo neigiamą poveikį sveikatai:

• Rinktis stiklines ar metalines pakuotes vietoj plastikinių.
• Vengti maisto šildymo plastiko induose, nes karštis skatina kenksmingų medžiagų išsiskyrimą.
• Naudoti vandens filtrus, kurie pašalina mikroplastiko daleles.
• Sumažinti sintetinių drabužių naudojimą, rinktis natūralius audinius.
• Skatinti perdirbimą ir dalyvauti aplinkosaugos iniciatyvose, mažinančiose plastiko taršą.

Moksliniai tyrimai ir ateities perspektyvos

Šiuo metu pasaulyje vyksta daugybė tyrimų, siekiant suprasti mikroplastiko poveikio mechanizmus imuninei sistemai. Nors rezultatai dar preliminarūs, tendencijos kelia nerimą. Kai kurie mokslininkai netgi siūlo, kad mikroplastikas gali veikti kaip „imuninis moduliatorius“, keičiantis mūsų organizmo reakciją į patogenus ir vakcinas. Todėl ateityje tikimasi, kad šis klausimas taps viena svarbiausių visuomenės sveikatos tyrimų krypčių.

Išvados

Plastikas, kuris kadaise buvo laikomas inovacijos simboliu, šiandien tampa vis didesne grėsme mūsų sveikatai. Jo poveikis imuninei sistemai yra sudėtingas ir dar tik pradedamas suprasti, tačiau akivaizdu, kad mikroplastiko dalelės ir jų cheminiai priedai gali trikdyti organizmo gynybos mechanizmus. Norint išsaugoti sveiką imunitetą, būtina mažinti plastiko naudojimą kasdienybėje ir skatinti sąmoningesnį vartojimą. Tik taip galėsime apsaugoti tiek savo sveikatą, tiek aplinką nuo šios tyliai plintančios grėsmės.