Kaip plastikas teršia dirvožemį ir kelia grėsmę ekosistemoms

Plastikas yra viena didžiausių šiuolaikinio pasaulio ekologinių problemų. Nors dažniausiai kalbama apie plastiką vandenynuose ir jo daromą žalą jūrų gyvybei, vis dažniau tyrimai rodo, kad plastikas taip pat stipriai teršia dirvožemį.

Kaip plastikas patenka į dirvožemį?

Plastiko atliekos į dirvožemį patenka įvairiais būdais: netinkamai utilizuojant buitines atliekas, skaidantis plastikiniams maišeliams, naudojant plastiką žemės ūkyje (pvz., plėveles šiltnamiams ar mulčiavimui), taip pat per nuotekas, kuriose yra mikroplastiko dalelių iš sintetinės tekstilės ar kosmetikos produktų.

Plastiko poveikis dirvožemiui

• Dirvožemio struktūros pažeidimas: plastiko dalelės keičia dirvožemio poringumą, dėl to blogėja vandens ir oro cirkuliacija.
• Toksinių medžiagų kaupimasis: plastikas, ypač jo skaidymosi metu, išskiria kenksmingas chemines medžiagas, kurios ilgainiui kaupiasi dirvožemyje.
• Mikroorganizmų veiklos sutrikdymas: mikroplastikas trukdo natūraliems mikroorganizmų procesams, kurie yra būtini dirvožemio derlingumui.

Poveikis augalams ir žmonėms

Plastikas neigiamai veikia augalų šaknų sistemas, trukdo įsisavinti maistines medžiagas. Galiausiai šios dalelės gali patekti į maisto grandinę – iš pradžių per augalus, vėliau per gyvūnus ir galiausiai pasiekti žmogų.

Kaip sumažinti plastiko taršą dirvožemyje?

• Mažinti vienkartinio plastiko naudojimą.
• Rinktis perdirbamus arba biologiškai suyrančius pakavimo sprendimus.
• Skatinti rūšiavimą ir sąmoningą vartojimą.
• Vystyti inovatyvias žemės ūkio praktikas be plastiko.

Plastikas dirvožemyje yra tyli grėsmė, kurią dažnai nuvertiname. Kuo anksčiau imsimės veiksmų, tuo labiau apsaugosime mūsų planetos ekosistemas ir savo sveikatą ateities kartoms.