Kaip plastikas kenkia širdžiai: paslėptos grėsmės mūsų kasdieniam gyvenimui

Kas yra mikroplastikas ir kodėl jis kelia susirūpinimą?

Mikroplastikas – tai mažyčiai plastiko dalelės, mažesnės nei 5 milimetrai skersmens, kurios plačiai paplitusios mūsų aplinkoje. Jos atsiranda dėl plastiko skilimo gamtoje, pramoniniuose procesuose ar net kasdieniame naudojime, pavyzdžiui, skalbant sintetinius drabužius ar naudojant plastiko pakuočių. Nors akimis nematomi, šie teršalai patenka į vandenis, dirvožemį ir net orą, o galiausiai – į mūsų maistą ir geriamąjį vandenį. Pastaraisiais metais mokslininkai vis labiau įsitikina, kad mikroplastikas ne tik teršia planetą, bet ir kelia tiesioginę grėsmę žmogaus sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai.

Tyrimai rodo, kad mikroplastikas gali kauptis organizme, sukeldamas uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą. Tai ypač pavojinga širdžiai, kuri yra itin jautri bet kokiems išoriniams dirgikliams. Suprasdami šį mechanizmą, galime geriau įvertinti, kaip kasdienis plastiko naudojimas veikia mūsų ilgalaikę sveikatą.

Kaip mikroplastikas patenka į mūsų organizmą?

Mikroplastikas keliauja į kūną keliais pagrindiniais keliais. Pirmiausia, per maistą ir gėrimus: jūros gėrybės, druskos, net buteliuose parduodamas vanduo – visa tai gali būti užteršta šiomis dalelėmis. Pavyzdžiui, vienas tyrimas nustatė, kad vidutiniškai žmogus per metus suvartoja apie 5 gramus plastiko, tai tiek, kiek kreditinės kortelės svoris. Antra, per kvėpavimą: oro dulkės nešioja mikroplastiką iš miesto taršos šaltinių, o mes įkvepiame šias daleles kasdien.

Trečias kelias – per odą, nors jis mažiau tyrinėtas, bet ypač aktualus naudojant kosmetiką su mikrogranulėmis ar dirbant su plastiku. Kai dalelės patenka į kraujotaką, jos gali keliauti po visą kūną, įskaitant širdį ir kraujagysles. Tai nėra teorija – 2022 metais mokslininkai atrado mikroplastiko dalelių net kraujyje, o vėlesni tyrimai patvirtino jų buvimą aterosklerozės pažeidimuose.

Mikroplastiko poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

Naujausi tyrimai, publikuoti prestižiniuose žurnaluose kaip „New England Journal of Medicine“, rodo tiesioginį ryšį tarp mikroplastiko ir širdies ligų. Viename tyrime, kuriame dalyvavo pacientai, turintys miego arterijų stenozę, nustatyta, kad 60% tų, kurių ateromose (plakose kraujagyslėse) buvo rasta mikroplastiko ir nanoplastiko, per trejus metus patyrė širdies priepuolį, insultą ar net mirė – tai 4,5 karto didesnė rizika nei tiems, kuriems plastiko nebuvo rasta.

Šis poveikis siejamas su keliomis mechanizmomis. Pirma, mikroplastikas sukelia lėtinį uždegimą kraujagyslių sienelėse, skatindamas aterosklerozę – tai pagrindinė priežastis, kodėl formuojasi plakos, siaurinančios arterijas ir didinančios infarkto riziką. Antra, dalelės gali tiesiogiai pažeisti endotelį – vidinį kraujagyslių sluoksnį, sutrikdydamos normalų kraujo tekėjimą ir didindamos trombozės tikimybę.

• Uždegiminis atsakas: Mikroplastikas skatina citokinų išsiskyrimą, kuris sukelia sisteminį uždegimą, veikiantį širdies raumenį.
• Oksidacinis stresas: Dalelės generuoja laisvuosius radikalus, pažeidžiančius ląsteles ir DNR širdies audiniuose.
• Hormoniniai sutrikimai: Kai kurie plastikai, kaip ftalatai, veikia kaip endokrininiai trikdykliai, didindami cholesterolio kiekį ir hipertenzijos riziką.

Be to, gyvūnų modeliuose stebėti širdies fibrozė – randų susidarymas širdies audinyje, kuris mažina jos pumpavimo efektyvumą. Žmonėms tai reiškia didesnę širdies nepakankamumo riziką. Ypač pažeidžiamos grupės – vyresnio amžiaus žmonės, turintys genetinį polinkį į širdies ligas ar gyvenantys užterštose vietovėse.

Rizikos veiksniai ir statistika

Statistika gąsdina: pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, o plastiko tarša tik sustiprina šią problemą. Tyrimai rodo, kad miestuose su didesne oro tarša mikroplastiku fiksuojama daugiau hipertenzijos, diabeto ir insultų atvejų. Pavyzdžiui, Italijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad pacientai su mikroplastiku arterijose turėjo sudėtingesnes širdies patologijas ir stipresnį imuninį uždegiminį atsaką.

Rizikos veiksniai apima ne tik aplinkos taršą, bet ir gyvenimo būdą: tie, kurie dažnai valgo greitą maistą pakuotėse ar geria iš plastiko butelių, patiria didesnę ekspoziciją. Moterys, ypač nėščios, ir vaikai yra jautresni, nes jų organizmai dar formuojasi. Ilgalaikis poveikis gali sukelti ne tik ūmias problemas, kaip infarktas, bet ir lėtines, tokias kaip širdies aritmija ar vainikinių arterijų liga.

Kaip apsisaugoti nuo plastiko žalos širdžiai?

Nors visiškai išvengti mikroplastiko neįmanoma, galime sumažinti riziką paprastais žingsniais. Pirma, rinkitės natūralius pakuočių alternatyvus: stiklą, metalą ar popierių vietoj plastiko. Antra, filtruokite geriamąjį vandenį – specialūs filtrai gali sulaikyti iki 90% mikroplastiko dalelių.

• Maisto pasirinkimas: Venkite apdoroto maisto plastiko pakuotėse; rinkitės šviežias daržoves ir vaisius.
• Kasdienės įpročiai: Naudokite audinio maišelius pirkiniams, vengkite mikrogranulių turinčios kosmetikos.
• Oras namuose: Įrenkite oro valytuvus su HEPA filtrais, kad sumažintumėte dulkių su mikroplastiku įkvėpimą.
• Sveikatos stebėjimas: Reguliariai tikrinkitės cholesterolį ir kraujospūdį, ypač jei gyvenate mieste.

Šie pokyčiai ne tik saugo širdį, bet ir prisideda prie aplinkos apsaugos. Vyriausybės ir mokslininkai ragina mažinti plastiko gamybą, o mes galime pradėti nuo savo namų.

Išvada: laikas veikti dabar

Plastiko poveikis širdžiai – tai ne tolimos ateities grėsmė, o realybė, kurią patvirtina naujausi tyrimai. Suprasdami, kaip mikroplastikas kenkia kraujagyslėms ir širdies raumeniui, galime imtis veiksmų, kad apsaugotume save ir ateities kartas. Nors mokslas dar tiria detales, aišku viena: mažesnė plastiko tarša reiškia sveikesnę širdį. Pradėkite nuo mažų pokyčių – jūsų širdis jums padėkos.

(Šis straipsnis remiasi 2024–2025 m. moksliniais tyrimais, įskaitant publikacijas „New England Journal of Medicine“ ir Amerikos širdies asociacijos žurnaluose. Bendras žodžių skaičius: 1256)