Kaip plastikas kenkia kepenims: pavojai ir sveikatos grėsmės

Plastikas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi – nuo pakuočių iki buities reikmenų. Tačiau moksliniai tyrimai vis dažniau atskleidžia, kad ilgalaikis plastiko naudojimas gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai, ypač kepenų veiklai.

Kaip plastikas patenka į organizmą?

Smulkios plastiko dalelės, dar vadinamos mikroplastiku, patenka į mūsų organizmą per maistą, gėrimus bei orą. Plastiko cheminės medžiagos, tokios kaip bisfenolis A (BPA) ar ftalatai, gali patekti į kraują ir kauptis vidaus organuose.

Poveikis kepenims

• Toksinų kaupimasis: Kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už toksinų filtravimą. Plastiko cheminės dalelės apsunkina šią funkciją.
• Oksidacinis stresas: Mikroplastikas skatina laisvųjų radikalų susidarymą, kurie pažeidžia kepenų ląsteles.
• Uždegiminiai procesai: Tyrimai rodo, kad plastiko komponentai gali sukelti lėtinį uždegimą kepenyse, didinant kepenų ligų riziką.
• Metabolizmo sutrikimai: Plastikas gali trikdyti riebalų apykaitą, dėl ko vystosi kepenų suriebėjimas.

Galimos ligos

Nuolatinis plastiko poveikis siejamas su šiomis kepenų ligomis:

• Nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga (NAFLD)
• Kepenų fibrozė
• Padidėjusi kepenų vėžio rizika

Kaip sumažinti riziką?

• Rinktis stiklo arba metalo pakuotes vietoje plastiko.
• Vengti maisto šildymo plastikinėse dėžutėse.
• Gerti filtruotą vandenį.
• Naudoti natūralius audinius, vengiant sintetinių mikroplastiką išskiriančių medžiagų.

Sumažinus plastiko naudojimą kasdienybėje, galima apsaugoti kepenis nuo ilgalaikės žalos ir išsaugoti gerą sveikatą.