Kaip paruošti jonažolės arbatą nuotaikai kelti: pilnas gidas ir svarbios atsargumo priemonės

Jonažolė nuo seno žinoma kaip viena populiariausių vaistažolių gerai emocinei savijautai palaikyti. Ši žolė siejama su švelniu nuotaikos pakylėjimu, vidine ramybe ir geresne miego kokybe. Vis dėlto, kad jonažolės arbata būtų ir efektyvi, ir saugi, svarbu žinoti, kaip teisingai ją paruošti, vartoti ir su kokiais pavojais ji gali būti susijusi.

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama, kaip paruošti jonažolės arbatą nuotaikai kelti, kokios yra jos naudos, kokios galimos rizikos, kam jos vartojimo geriau vengti ir kaip tai daryti taip, kad kuo labiau atitiktų sveikatos bei saugumo rekomendacijas. Taip pat aptariami pagrindiniai žingsniai: nuo žaliavos pasirinkimo iki tinkamo užplikymo, dozavimo ir vartojimo trukmės.

Kas yra jonažolė ir kodėl ji siejama su geresne nuotaika?

Jonažolė (lot. Hypericum perforatum) – tai daugiametis augalas, tradicinėje žolininkystėje vertinamas jau šimtmečius. Dažniausiai naudojamos žydinčios viršūnėlės, kuriose gausu veikliųjų medžiagų – hipericino, hiperforino ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Būtent šios medžiagos siejamos su teigiamu poveikiu emocinei būsenai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad jonažolė gali padėti lengvo ir vidutinio sunkumo prislėgtai nuotaikai, tačiau ji nėra skirta sunkiems depresijos atvejams gydyti. Jonažolė gali paveikti serotonino, dopamino ir kitų neuromediatorių apykaitą, todėl žmonės dažnai pastebi:

pagerėjusią nuotaiką;
mažesnę įtampą ir nerimą;
stabilesnę emocinę būseną;
geresnį miegą ir lengvesnį užmigimą.

Vis dėlto būtina atsiminti, kad jonažolė – tai ne „stebuklinga piliulė“. Jos poveikis dažniausiai pasireiškia palaipsniui, per kelias savaites, o netinkamas vartojimas arba derinimas su tam tikrais vaistais gali būti pavojingas.

Jonažolės arbatos nauda nuotaikai kelti

Renkantis jonažolės arbatą nuotaikai kelti, svarbu suprasti, kokią naudą ji gali atnešti ir kokiais atvejais gali būti vertinga. Jonažolės arbata dažniausiai minima kaip pagalbinė priemonė, o ne pagrindinis gydymo metodas.

Švelnus nuotaikos pagerėjimas. Reguliarus, saikingas jonažolės arbatos vartojimas gali padėti sumažinti lengvą prislėgtumą, apatiją ir energijos trūkumą. Arbata gali padėti tiems, kurie jaučia sezoninius nuotaikos svyravimus, ypač tamsiuoju metų laiku.
Ramesnė nervų sistema. Jonažolė tradiciškai vartojama nervinei įtampai, vidiniam nerimui ir nuolatiniam stresui mažinti. Šilta arbata pati savaime turi raminantį ritualinį efektą – trumpa pauzė dienos eigoje, lėtas gėrimas ir sąmoningas atokvėpis gali tapti smulkia kasdiene meditacija.
Geriau sutvarkytas miego režimas. Kai kuriems žmonėms jonažolės arbata padeda lengviau atsipalaiduoti vakare, todėl užmigti tampa paprasčiau. Tačiau svarbu stebėti individualią reakciją – daliai žmonių jonažolė gali veikti kiek tonizuojančiai.
Natūralus pasirinkimas ieškantiems vaistažolių. Tie, kurie nori pirmiausia išbandyti natūralias priemones lengviems emocinės savijautos svyravimams, dažnai atsigręžia į jonažolę kaip į gerai žinomą ir plačiai aptartą augalą.

Nevartokite jonažolės arbatos kaip pakaitalo profesionaliai psichologinei ar medicininei pagalbai, ypač jei nuotaika labai prislėgta, atsiranda minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę, ar juntami kiti ryškūs psichikos sveikatos sutrikimo požymiai.

Kaip pasirinkti kokybišką jonažolę arbatai?

Norint paruošti iš tiesų veiksmingą ir saugią jonažolės arbatą, labai svarbu pasirinkti tinkamą žaliavą. Prastos kokybės žolė gali būti mažiau veiksminga arba net užteršta.

Vaistinė ar specializuota krautuvėlė. Patikimiausia jonažolės žaliavą įsigyti vaistinėse, ekologiškų produktų krautuvėlėse ar žinomuose internetiniuose žolininkų puslapiuose. Ten dažniausiai nurodoma kilmės šalis, partijos numeris, galiojimo data.
Žiedai ir žydinčios viršūnėlės. Arbatai geriausiai tinka jonažolės žydinčios dalys. Įsitikinkite, kad žolė sudžiovinta, švari, be pelėsio, vabzdžių ar pašalinių priemaišų.
Spalva ir kvapas. Kokybiška džiovinta jonažolė turėtų būti gelsvai žalsvos spalvos, su ryškiais gelsvais žiedeliais, malonaus žolės kvapo. Labai pilka, rudai pajuodusi žaliava gali būti pasenusi.
Galiojimo laikas. Įprastai džiovintos vaistažolės tinka vartoti 1–2 metus. Rinkitės kuo šviežesnę partiją, laikykite sandarioje dėžutėje ar maišelyje, atokiau nuo saulės ir drėgmės.

Jei jonažolę renkate patys, labai svarbu gerai atpažinti augalą ir rinkti tik švariose vietose – toliau nuo intensyvaus eismo kelių, pramonės zonų ar pesticidais purškiamų laukų. Netinkamai identifikuoti augalai gali būti pavojingi sveikatai.

Pagrindinė jonažolės arbatos paruošimo schema

Jonažolės arbatą paruošti nesudėtinga, tačiau yra keletas detalių, kurios padeda užtikrinti geresnį veikliųjų medžiagų išsiskyrimą bei malonesnį skonį. Štai bazinė paruošimo schema:

Reikalingas kiekis. Vienai puodelei (apie 200 ml vandens) dažniausiai naudojama 1–2 arbatiniai šaukšteliai džiovintos jonažolės žolės. Pradedantiesiems rekomenduojamas mažesnis kiekis – 1 arbatinis šaukštelis.
Vandens temperatūra. Geriausia naudoti šiek tiek atvėsusį, bet vis dar karštą vandenį – apie 90–95 °C. Verdančiu vandeniu tiesiai iš arbatinuko užpilta vaistažolė gali prarasti dalį aromatinių medžiagų.
Plikymo trukmė. Įprastai jonažolė užpilama ir palaikoma 5–10 minučių. Ilgesnis plikymas gali suteikti intensyvesnį, bet kartesnį skonį.
Indas. Geriausia naudoti stiklinį, porcelianinį ar keraminį puodelį ar arbatinuką. Metaliniai indai gali pakeisti skonį ir kvapą.

Po užplikymo arbatą perkoškite, kad puodelyje neliktų smulkių dalelių. Jei esate jautrūs kartumui, galimą skonį sušvelninti medumi, citrina ar maišant jonažolę su kitomis švelnesnio skonio žolelėmis.

Žingsnis po žingsnio: kaip paruošti jonažolės arbatą nuotaikai kelti

Norint pasiekti optimalų poveikį nuotaikai, svarbu ne tik tinkamai užplikyti žolę, bet ir sukurti ramų vartojimo ritualą. Žingsniai:

1 žingsnis – pasiruoškite žaliavą. Atsimatuokite 1 arbatinį šaukštelį džiovintos jonažolės vienai puodelei vandens. Jei planuojate gerti daugiau nei vieną puodelį, kiekį atitinkamai padauginkite.
2 žingsnis – užvirinkite vandenį. Užvirinkite šviežią vandenį ir leiskite jam šiek tiek atvėsti – iki maždaug 90–95 °C, kad arbata būtų maloni ir ne per karšta.
3 žingsnis – užpilkite žoleles. Jonažolę suberkite į puodelį ar arbatinuką ir užpilkite karštu vandeniu. Uždenkite dangteliu ar lėkštele – taip geriau išsilaikys aromatas ir dalis lakiųjų medžiagų.
4 žingsnis – palaukite 5–10 minučių. Leiskite žolei pritraukti. Jei mėgstate švelnesnį skonį, galite perkošti po 5 minučių; jei norite stipresnio poveikio ir intensyvesnio skonio – palaukite iki 10 minučių.
5 žingsnis – perkoškite ir pagardinkite. Perpilkite arbatą per sietelį. Jei norisi, pagardinkite šaukšteliu medaus, citrinos griežinėliu ar švelniomis raminančiomis žolelėmis, pavyzdžiui, melisa ar ramunėlėmis.
6 žingsnis – gerkite sąmoningai. Rinkitės laiką, kai galite skirti sau bent 10–15 minučių ramybės. Lėtai gurkšnokite arbatą, stebėkite kvapą, skonį, savo kūno pojūčius ir kvėpavimą. Toks sąmoningas ritualas pats savaime padeda mažinti įtampą.

Rekomenduojamas vartojimo dažnis ir trukmė

Net ir natūralios vaistažolės, tokios kaip jonažolė, turėtų būti vartojamos apgalvotai ir ribotą laiką. Nuotaikos pagerėjimui pasiekti dažnai reikalingas nuoseklus vartojimas, tačiau svarbu neperlenkti lazdos.

Puodelių skaičius per dieną. Rekomenduojama gerti 1–2 puodelius jonažolės arbatos per dieną. Didinti kiekį be specialisto konsultacijos nereikėtų.
Laikas. Dažniausiai pasirenkama gerti po vieną puodelį dienos pirmoje pusėje ir prireikus dar vieną – vėlyvą popietę ar ankstyvą vakarą. Jei pastebite, kad vakare arbata šiek tiek aktyvina, paskutinį puodelį gerkite ne vėliau kaip 4–6 valandas prieš miegą.
Vartojimo kursas. Nuotaikos pokytis dažniausiai jaučiamas po kelių savaičių. Paprastai rekomenduojama jonažolę vartoti 2–4 savaites, vėliau daryti pertrauką arba pasikonsultuoti su gydytoju dėl ilgesnio vartojimo.

Jei vartojant jonažolės arbatą atsiranda neįprastų simptomų – stiprus nerimas, širdies plakimas, nemiga, bėrimai, virškinimo problemos – vartojimą nutraukite ir pasitarkite su sveikatos specialistu.

Jonažolės derinimas su kitomis žolelėmis geresnei nuotaikai

Norint ne tik pakelti nuotaiką, bet ir sukurti subalansuotą, švelnaus skonio arbatą, jonažolę galima derinti su kitomis vaistažolėmis. Tokie mišiniai dažnai pasižymi platesniu poveikiu – ramina, šiek tiek tonizuoja ir palengvina užmigimą.

Jonažolė + melisa. Melisa suteikia švelnų citrininį kvapą ir ramina nervų sistemą. Šis derinys tinka vakarui, kai norisi atsipalaiduoti po dienos darbų.
Jonažolė + ramunėlė. Ramunėlė pasižymi raminančiu, priešuždegiminiu poveikiu ir švelniu skoniu. Tinka jautresniam skrandžiui ir tiems, kurie nemėgsta kartumo.
Jonažolė + mėta. Mėta atgaivina, padeda susikoncentruoti, suteikia lengvo gaivumo pojūtį. Šis derinys tinkamas dienos metu, kai norisi kartu ir atsipalaiduoti, ir išlikti žvaliems.

Maišant kelias žoleles, neviršykite bendros normos – iš viso naudokite apie 1–2 arbatinius šaukštelius žolelių mišinio vienam puodeliui vandens. Jei nuspręsite ilgiau vartoti tokį mišinį, pravartu pasitarti su žolininku ar gydytoju.

Saugumo aspektai ir galimos sąveikos su vaistais

Nors jonažolė yra vaistažolė, ji veikia gana stipriai, todėl vartojant ją nuotaikai kelti labai svarbu atkreipti dėmesį į saugumą. Pagrindinė rizika – jonažolės sąveika su įvairiais vaistais ir galimas per stiprus poveikis nervų sistemai.

Sąveika su antidepresantais. Jonažolė gali stiprinti daugelio antidepresantų poveikį ir sukelti vadinamąjį serotonino sindromą – pavojingą būklę, pasireiškiančią karščiavimu, nerimu, raumenų traukuliais, širdies ritmo sutrikimais. Vartojant bet kokius antidepresantus, be gydytojo leidimo jonažolės vartoti negalima.
Sąveika su kontraceptinėmis tabletėmis. Jonažolė gali mažinti hormoninių kontraceptinių priemonių veiksmingumą. Tai gali padidinti neplanuoto nėštumo riziką. Vartojančioms kontraceptikus rekomenduojama vengti jonažolės arba pasitarti su ginekologu.
Sąveika su kitais vaistais. Jonažolė gali keisti įvairių vaistų metabolizmą kepenyse – nuo kraują skystinančių, širdies, imunosupresinių iki migdomųjų ar nuskausminamųjų. Jei vartojate bet kokius nuolatinius vaistus, prieš gerdami jonažolės arbatą būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Jautrumas saulei. Kai kuriems žmonėms jonažolė didina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Vartojant jonažolę ilgesnį laiką, verta vengti intensyvaus saulės ar soliariumų, ypač jei turite šviesią odą.

Jei jūsų nuotaika labai prislėgta, atsiranda minčių apie savižudybę, labai sutrinka miegas, apetitas ar kasdienė veikla, vien jonažolės arbatos neužtenka. Tokiu atveju reikalinga profesionali psichikos sveikatos specialisto pagalba ir galimai kitoks gydymas.

Kam jonažolės arbatos geriau nevartoti?

Nors daugeliui žmonių saikingas jonažolės arbatos vartojimas yra pakankamai saugus, kai kuriems asmenims jos reikėtų vengti arba vartoti tik prižiūrint specialistui.

Nėščios ir žindančios moterys. Dėl nepakankamų duomenų apie jonažolės saugumą nėštumo ir žindymo laikotarpiu rekomenduojama vengti jos vartojimo arba tai daryti tik gavus gydytojo leidimą.
Vaikai ir paaugliai. Jonažolės poveikis jaunesnio amžiaus asmenims nėra pakankamai ištirtas, todėl savarankiškai vaikams ir paaugliams šios arbatos duoti nereikėtų.
Žmonės, vartojantys daug vaistų. Jei kasdien vartojate kelis skirtingus vaistus, jonažolė gali su jais sąveikauti. Tai ypač aktualu sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantiems kraują skystinančius, imunitetą slopinančius ar psichiką veikiančius preparatus.
Žmonės su sunkiomis psichikos sveikatos problemomis. Esant sunkiai depresijai, bipoliniam sutrikimui, psichozei ar kitiems rimtiems psichikos sutrikimams, jonažolė yra nepakankama ir gali net sustiprinti kai kuriuos simptomus. Tokiais atvejais būtina specialistų priežiūra.

Jei nesate tikri, ar jonažolės arbata jums tinkama, geriausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, psichiatru ar vaistininku. Tai ypač svarbu, jei jau turite diagnozuotų sveikatos sutrikimų.

Kaip įtraukti jonažolės arbatą į kasdienę emocinės sveikatos rutiną?

Jonažolės arbata gali būti vienas iš nedidelių, tačiau prasmingų žingsnių rūpinantis emocine sveikata. Vis dėlto, vien jos dažniausiai neužtenka – nuotaiką labiausiai veikia kompleksinis požiūris.

Sukurkite ritualą. Skirkite arbatos gėrimui konkretų laiką – pavyzdžiui, ryte po pusryčių arba vakare, grįžus iš darbo. Įpraskite tą laiką skirti tik sau – be telefono, televizoriaus ar kompiuterio.
Derinkite su judėjimu. Lengvas pasivaikščiojimas gryname ore, tempimo pratimai ar rami joga kartu su šiltos arbatos puodeliu gali ženkliai pagerinti nuotaiką ir mažinti įtampą.
Stiprinkite miego higieną. Jei arbata geriate vakare, derinkite ją su reguliariu miego grafiku, išjungtu ekranu bent valandą prieš miegą ir trumpu atsipalaidavimo ritualu – kvėpavimo pratimais ar meditatyviu skaitymu.
Stebėkite savijautą. Užsirašykite, kaip jaučiatės prieš pradedant vartoti jonažolės arbatą ir po kelių savaičių. Tai padės įvertinti, ar arbata jums iš tiesų naudinga, ar reikėtų ieškoti kitų priemonių.

Svarbiausia prisiminti, kad emocinė sveikata priklauso ne tik nuo vieno augalo, bet nuo viso gyvenimo būdo: mitybos, miego, santykių, streso lygio ir gebėjimo pasirūpinti savimi kasdien.

Apibendrinimas: atsakingai vartokite jonažolės arbatą nuotaikai kelti

Jonažolės arbata – tai tradicinė vaistažolinė priemonė, galinti padėti lengvai prislėgtai nuotaikai, stresui ir vidinei įtampai mažinti. Tinkamai parinkta ir paruošta jonažolė, vartojama ribotą laiką ir saikingomis porcijomis, gali prisidėti prie geresnės emocinės savijautos, stabilesnės nuotaikos ir malonesnio kasdienio ritmo.

Norint išgauti geriausią poveikį, svarbu:

rinktis kokybišką, patikimo gamintojo žaliavą;
laikytis rekomenduojamos dozės – 1–2 puodeliai per dieną;
stebėti savo savijautą ir kilus nepageidaujamų pojūčių – vartojimą nutraukti;
nevartoti jonažolės kartu su antidepresantais ir kitais vaistais be gydytojo leidimo;
nekeisti ja profesionalios psichologinės ar medicininės pagalbos.

Jei į jonažolės arbatą žiūrėsite ne kaip į stebuklingą vaistą, o kaip į dalį platesnės savipriežiūros ir emocinės sveikatos rutinos, ji gali tapti vertingu ir maloniu kasdieniu palydovu. Visada rinkitės atsakingą vartojimą, įsiklausykite į savo kūną ir prireikus nebijokite kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.