Kaip išvengti plastiko maiste: praktinis vadovas kiekvienai dienai

Plastikas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi – nuo pakuočių parduotuvėje iki maisto indelių namuose. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad plastiko dalelės ir iš jo išsiskiriančios cheminės medžiagos gali patekti į mūsų maistą ir galiausiai – į organizmą. Tai kelia klausimą: kaip sumažinti plastiko kiekį maiste ir apsaugoti savo sveikatą?

Gera žinia ta, kad daug kas priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų. Keisdami įpročius virtuvėje, parduotuvėje ir net kavinėje, galime ženkliai sumažinti tiek plastiko atliekų, tiek plastiko patekimo į mūsų lėkštę riziką.

Kaip plastikas patenka į maistą?

Plastikas į maistą patenka keliais pagrindiniais keliais:

Per pakuotes: kai maistas laikomas plastikinėse dėžutėse, maišeliuose ar buteliuose, ypač esant karščiui ar riebiam maistui, dalis cheminių medžiagų gali migruoti į produktą.
Per mikroplastiką aplinkoje: mikroplastiko dalelės randamos vandenyje, dirvožemyje ir ore. Jos gali patekti į žuvį, jūros gėrybes, druską, net daržoves ir vaisius.
Per maisto gaminimą ir laikymą: pašildant maistą plastikinėse pakuotėse, naudojant senus ar pažeistus plastikinius indus, pjaustymo lenteles, įbrėžtus šaukštus ir kt.

Nors visiškai išvengti plastiko šiandien beveik neįmanoma, realu yra jį ženkliai sumažinti, ypač ten, kur plastikas betarpiškai liečiasi su maistu.

Kodėl verta mažinti plastiko kiekį maiste?

Plastike gali būti įvairių cheminių medžiagų: ftalatų, bisfenolio A (BPA) ir kitų priedų, kurie suteikia lankstumą, skaidrumą ar patvarumą. Kai kurios iš šių medžiagų siejamos su hormonų pusiausvyros sutrikimais, vaisingumo problemomis, medžiagų apykaitos sutrikimais ir kitomis sveikatos rizikomis.

Be to, mikroplastikas – tai itin smulkios dalelės, kurias randame net geriamajame vandenyje ir ore. Nors mokslas dar tyrinėja ilgalaikį jų poveikį, atsargumo principas sako: jei galime sumažinti poveikį, verta tai daryti jau dabar.

Mažindami plastiko naudojimą, mes tuo pačiu:

mažiname apkrovą aplinkai ir vandenynams;
skatinate tvaresnę gamybą ir prekybą;
rodomi pavyzdį šeimai ir vaikams.

1 žingsnis: rinkitės mažiau pakuotų produktų

Didelė dalis plastiko, kuris gali atsidurti maiste, atsiranda dar parduotuvėje, kai renkamės stipriai supakuotus produktus. Keli paprasti įpročiai gali labai sumažinti plastiko kiekį jūsų virtuvėje.

Rinkitės birius produktus. Riešutai, kruopos, ankštiniai, džiovinti vaisiai, prieskoniai – visa tai dažnai galima įsigyti be plastiko, savo daugkartiniuose maišeliuose ar stiklainiuose.
Teikite pirmenybę stiklui ir popieriui. Jei produktas parduodamas stiklinėje taroje (pvz., padažai, uogienės, gėrimai), rinkitės būtent ją. Stiklas nereaguoja su maistu ir nelaidžia cheminėms medžiagoms migruoti.
Venkite vienkartinių plastiko dėžučių. Salotos, karšti patiekalai ar desertai vienkartiniuose plastiko induose – vienas didžiausių rizikos šaltinių, ypač jei maistas karštas.
Skaitykite etiketes ir žiūrėkite į pakuotę. Dažnai šalia sudėties nurodoma ir pakuotės rūšis. Jei galite rinktis ekologiškesnę, su mažiau plastiko – pasinaudokite tuo.

2 žingsnis: saugesnis maisto laikymas namuose

Net jei dalis produktų namus pasiekia plastike, daug ką galite pakeisti vos tik įnešę juos į virtuvę. Maisto laikymo būdas turi didelę įtaką tam, kiek plastiko dalelių ir cheminių medžiagų gali patekti į jūsų maistą.

Stikliniai indai vietoje plastikinių. Investuokite į kelis kokybiškus stiklinius maisto indus su sandariais dangteliais. Juose saugiau laikyti sriubas, troškinius, likučius, padažus.
Nenaudokite pažeistų plastikinių indų. Įbrėžimai, suskilimai, pakeitusi spalva – ženklas, kad indas susidėvėjo. Tokie paviršiai lengviau išskiria daleles ir chemines medžiagas.
Venkite riebios ir rūgščios terpės plastike. Riebus, labai sūrus ar rūgštus maistas (pvz., pomidorų padažas) ypač skatina medžiagų migraciją iš plastiko. Tokius produktus geriau laikyti stikle.
Plastikiniai maišeliai – tik trumpalaikiam naudojimui. Nelaikykite juose produktų ilgomis savaitėmis, ypač jei maišeliai ploni ir skirti vienkartiniam naudojimui.

3 žingsnis: niekada nešildykite maisto plastike

Karštis – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių cheminių medžiagų išsiskyrimą iš plastiko į maistą. Todėl ypač svarbu vengti plastiko sąlyčio su aukšta temperatūra.

Nešildykite plastiko mikrobangų krosnelėje. Net jei ant dėžutės parašyta, kad ji „tinka mikrobangoms“, geriau perkelti maistą į stiklinius ar keraminius indus.
Nepilkite verdančio maisto į plastiką. Sriubas, troškinius, šviežiai išvirtą košę geriausia pilti į stiklinius ar metalinius indus, palaukus, kol šiek tiek atvės.
Neplaukite plastikinių indų labai karštame vandenyje. Labai aukšta vandens temperatūra ir šiurkštūs kempinėlės gali pagreitinti indo senėjimą ir įbrėžimus.
Venkite karštų gėrimų plastikiniuose puodeliuose. Kava ar arbata vienkartiniame plastikiniame arba plonai plastiku dengtuose puodeliuose – papildomas mikroplastiko ir cheminių medžiagų šaltinis.

4 žingsnis: atsakingas virtuvės įrankių pasirinkimas

Virtuvėje kasdien naudojame pjaustymo lenteles, šaukštus, menteles, sietelius ir daugybę kitų įrankių. Jie nuolat liečiasi su maistu, todėl verta įvertinti, iš kokių medžiagų jie pagaminti.

Pjaustymo lentelės iš medžio ar bambuko. Plastikinės lentelės, ypač įbrėžtos, gali išskirti smulkias daleles į maistą. Medinės ar bambukinės lentos yra saugesnis ir dažnai ilgaamžiškesnis pasirinkimas.
Metaliniai ar mediniai šaukštai ir mentelės. Kepant keptuvėje, venkite plastikinių įrankių, kurie nuo karščio minkštėja ir sensta. Geriau rinktis nerūdijančio plieno ar medinius įrankius.
Venkite teflono dangų pažeidimų. Nors tai ne plastikas tradicine prasme, subraižytos tefloninės dangos gali išskirti nepageidaujamas medžiagas. Jei keptuvė stipriai pažeista – metas ją keisti.
Nepamirškite ir buitinės technikos priedų. Plaktuvų, kombainų, sulčiaspaudžių plastikinės dalys taip pat dėvisi. Jei yra galimybė rinktis modelius su daugiau metalo ir stiklo – verta pagalvoti.

5 žingsnis: atkreipkite dėmesį į geriamąjį vandenį

Geriamasis vanduo – dar vienas svarbus galimas mikroplastiko ir cheminių medžiagų šaltinis, ypač jei dažnai perkate vandenį plastiko buteliuose.

Rinkitės vandens filtrus. Kokybiški vandens filtrai gali sumažinti ne tik mikroplastiko, bet ir kitų teršalų kiekį. Filtruotą vandenį laikykite stikliniuose ąsočiuose ar buteliuose.
Naudokite daugkartinius butelius. Stikliniai ar metaliniai (nerūdijančio plieno) buteliai kasdieniam vandens gėrimui – saugesnis pasirinkimas nei nuolat perkami plastikiniai buteliai.
Nelaikykite vandens plastiko buteliuose karštyje. Palikti buteliai automobilyje saulėje ar ant palangės gauna daug šilumos, o tai skatina medžiagų migraciją į vandenį.

6 žingsnis: protingesni įpročiai valgant ne namuose

Net jei namuose labai stengiatės sumažinti plastiko kiekį, dalį dienos praleidžiate darbe, kavinėje, kelionėje. Čia taip pat galite daryti protingus pasirinkimus.

Turėkite savo pietų dėžutę. Jei dažnai nešatės maistą į darbą, investuokite į kokybišką stiklinę ar nerūdijančio plieno dėžutę. Tai sumažins tiek plastiko kiekį, tiek galimą sąlytį su maistu.
Naudokite savo daugkartinius įrankius. Nedidelis šakutės, peilio ir šaukšto komplektas iš metalo ar bambuko padės išvengti vienkartinių plastikinių įrankių.
Venkite karšto maisto vienkartiniuose plastiko induose. Jei užsisakote maistą išsinešimui, galite paprašyti, kad jis būtų supiltas į jūsų indą arba pasirinkti vietas, kurios naudoja saugesnes pakuotes.
Kava į savo puodelį. Vis daugiau kavinių leidžia įsipilti kavos į savo daugkartinį puodelį. Taip sumažinsite ne tik plastiko, bet ir popierinių puodelių su plona plastiko danga naudojimą.

7 žingsnis: dėmesys produktų kilmei ir kokybei

Plastiko maiste klausimas glaudžiai susijęs ir su aplinkos tarša apskritai. Kuo švaresnė aplinka, kurioje užaugo produktas, tuo mažesnė tikimybė, kad jame bus daug mikroplastiko ir kitų teršalų.

Rinkitės vietinius ir sezoninius produktus. Trumpesnė tiekimo grandinė dažnai reiškia mažiau pakuočių ir trumpesnį laikymo plastike laiką.
Teikite pirmenybę ekologiškiems ūkiams. Ekologiniuose ūkiuose daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir dirvožemio kokybei, o tai ilgainiui mažina ir įvairių teršalų, įskaitant mikroplastiką, riziką.
Atsargiai rinkitės žuvį ir jūros gėrybes. Būtent jose dažnai aptinkama daugiausia mikroplastiko, nes vandenynai yra smarkiai užteršti. Verta domėtis tiekėju, kilme ir vartoti saikingai.
Plauti, mirkyti ir valyti. Kruopščiai nuplaukite vaisius, daržoves, salotas. Nors tai neišims viso mikroplastiko, bet padės sumažinti dalį aplinkos teršalų.

Plastiko ženklinimas: į ką atkreipti dėmesį?

Ant daugumos plastikinių gaminių rasite trikampį su skaičiumi viduje. Tai vadinamas plastiko rūšies kodas, kuris gali padėti įvertinti, kaip saugu tą plastiko tipą naudoti su maistu ir karščiu.

1 (PET, PETE) – dažni vandens ir gaiviųjų gėrimų buteliai. Skirti vienkartiniam naudojimui; nepatartina juos naudoti pakartotinai, ypač šildyti ar laikyti karštyje.
2 (HDPE) – laikomas stabilesniu ir saugesniu, dažnai naudojamas pieno buteliams, kai kuriems maisto indams.
3 (PVC) – rekomenduojama vengti sąlyčio su maistu, gali išskirti nepageidaujamas medžiagas.
4 (LDPE) – naudojamas kai kuriuose maišeliuose ir plėvelėse, sąlyginai lankstus ir minkštas plastikas.
5 (PP) – dažnai laikomas gana saugiu, naudojamas daugkartiniams maisto indams, bet jo vis tiek nereikėtų kaitinti.
6 (PS, polistirenas) – putplastis, vienkartiniai indai; geriau vengti, ypač karštam maistui ir gėrimams.
7 (kita, įskaitant kai kuriuos polikarbonatus) – labai įvairi grupė; dalyje jų būdavo naudojamas BPA, todėl patartina atsargiai vertinti sąlytį su maistu.

Net ir esant „saugesniems“ žymėjimams, verta laikytis principo: mažiau plastiko, mažiau karščio, daugiau stiklo ir metalo.

Kaip pradėti: mažų žingsnių planas

Pereiti prie mažiau plastiko reikalauja laiko ir kantrybės. Svarbiausia – pradėti nuo paprasčiausių veiksmų ir nebandyti visko pakeisti per vieną dieną.

1 savaitei išsikelkite konkretų tikslą. Pavyzdžiui: „Šią savaitę nešildysiu jokio maisto plastiko induose“ arba „Nenaudosiu vienkartinių plastikinių puodelių“.
Palaipsniui keiskite indus. Nereikia visko išmesti iš karto. Kai plastikinis indas susidėvi, jo vietą gali užimti stiklinis arba metalinis.
Stebėkite, kur daugiausia plastiko. Ar tai vandens buteliai, ar maisto dėžutės, ar parduotuvės pakuotės? Būtent ten pradėkite pokyčius.
Įtraukite šeimą. Kalbėkite apie tai su vaikais, partneriu. Supratimas ir bendras susitarimas padės lengviau laikytis naujų įpročių.

Papildomos priemonės mažinant plastiko poveikį

Be tiesioginio plastiko sąlyčio su maistu, galite imtis ir platesnių veiksmų, kurie ilgainiui mažins bendrą plastiko kiekį aplinkoje.

Rūšiuokite atliekas. Teisingas plastiko išrūšiavimas didina tikimybę, kad jis bus perdirbtas, o ne atsidurs gamtoje ir galiausiai – maiste.
Rinkitės gamintojus, kurie mažina plastiką. Kai įmanoma, palaikykite prekių ženklus, kurie taiko daugkartines, užstato sistemas, stiklinius butelius, popierines ar kompostuojamas pakuotes.
Dalyvaukite iniciatyvose. Talkos, sąmoningumo kampanijos, edukacijos – visa tai prisideda prie visuomenės pokyčių ir daro spaudimą verslui bei politikos formuotojams.

Išvada: mažiau plastiko – daugiau ramybės

Plastiko visiškai išvengti šiandien sunku, tačiau sumažinti jo kiekį maiste – visiškai realu. Kiekvienas mažas sprendimas: stiklinis indas vietoje plastikinio, savo puodelis kavinėje, atsargus požiūris į karšto maisto laikymą plastike – tai žingsnis sveikesnio ir tvaresnio gyvenimo link.

Rinkdamiesi sąmoningai, jūs ne tik saugote savo ir artimųjų sveikatą, bet ir prisidedate prie švaresnės aplinkos. O tai – investicija, kuri grįžta daug kartų, net jei jos ne visada matome iš karto.