Kaip džiovinti raudonėlius žolelių druskai: nuo derliaus iki stiklainio

Raudonėlis – viena aromatingiausių žolelių, kuri puikiai tinka ne tik šviežia, bet ir džiovinta forma. Išdžiovintas raudonėlis idealiai tinka žolelių druskai ruošti – tokia druska pagyvina mėsos, žuvies, daržovių, padažų ir net užtepėlių skonį. Kad žolelių druska būtų kvapni, sodraus skonio ir išliktų kokybiška ilgą laiką, labai svarbu tinkamai išdžiovinti raudonėlius.

Žemiau pateikiamas išsamus, bet praktiškas gidas: nuo tinkamo raudonėlio rinkimo momento ir ruošimo džiovinimui iki pačių džiovinimo būdų, laikymo sąlygų ir naudojimo žolelių druskos gamyboje.

Raudonėlio pasirinkimas ir derliaus nuėmimas

Kokybiškai žolelių druskai pirmiausia reikia kokybiško raudonėlio. Skonis ir aromatas tiesiogiai priklauso nuo to, kada ir kaip žolė nupjauta.

Derliaus laikas. Raudonėliai aromatingiausi prieš pat žydėjimą arba žydėjimo pradžioje. Tuomet lapeliuose susikaupia daugiausia eterinių aliejų.
Paros metas. Skinkite raudonėlius sausu oru, geriausia – ryte, kai rasa jau nudžiūvusi, bet saulė dar neįkaitinusi augalo. Taip išsaugomas maksimalus aromatas.
Vieta. Rinkite augalus nuo švaraus dirvožemio, atokiau nuo kelių, pramonės zonų ir apdorotų laukų, kad išvengtumėte teršalų ir chemikalų.
Augalo dalis. Žolelių druskai naudingiausia naudoti lapelius ir švelnesnes viršutines stiebų dalis, nes jos aromatingiausios ir lengviausiai sumalamos.

Skinkite švariomis, aštriomis žirklėmis ar sekatoriumi, stenkites neplėšyti stiebų rankomis, kad nepažeistumėte augalo ir nesuspaustumėte lapelių, kurie gali pradėti juoduoti.

Raudonėlio paruošimas džiovinimui

Prieš džiovinant raudonėlius, svarbu tinkamai juos paruošti – taip apsisaugosite nuo pelėsio ir išlaikysite švarų, estetišką produktą.

Apžiūra. Pašalinkite pageltusius, parudavusius, pažeistus ar kenkėjų apgraužtus lapelius ir stiebus.
Plovimas (nebūtina). Jei augalai švarūs ir augo atokiau nuo dulkių, geriausia jų neplauti, nes vanduo prailgina džiovinimo laiką. Jei vis dėlto reikia nuplauti, darykite tai greitai po vėsiu tekančiu vandeniu.
Nusausinimas. Nuplautus raudonėlius būtinai švelniai nusausinkite virtuviniu rankšluosčiu ar popieriniu servetėliu, paskui trumpam palikite ant sauso audinio, kol neliks matomo drėgmės sluoksnio.
Ryšulėlių formavimas. Jei džiovinsite kabindami, formuokite nedidelius ryšulėlius – per tankūs sunkiau išdžiūsta ir gali pradėti pelyti.

Gero pasiruošimo dėka džiovinimo procesas bus trumpesnis, o galutinis rezultatas – kvapnesnis ir estetiškesnis.

Pagrindiniai raudonėlio džiovinimo būdai

Raudonėlius galima džiovinti keliais būdais: natūraliai ore, orkaitėje ar maisto džiovyklėje. Kiekvienas būdas turi savo privalumų ir trūkumų, bet svarbiausia – neperdžiovinti žolės ir neperkaisti, kad neprarastumėte aromato.

Džiovinimas ore (tradicinis būdas)

Džiovinimas ore – natūralus ir švelnus būdas, padedantis išlaikyti aromatą ir spalvą. Tam nereikia specialios įrangos, tik tinkamos vietos.

Vieta. Pasirinkite sausą, gerai vėdinamą, pavėsingą vietą, saugomą nuo tiesioginių saulės spindulių. Sausa palėpė, stoginė ar gerai vėdinamas kambarys – puikūs variantai.
Pakabinimas. Surinktas šakeles suriškite plonomis virvelėmis į nedidelius ryšulėlius ir pakabinkite žemyn lapeliais. Tarp ryšulėlių palikite tarpus, kad oras laisvai cirkuliuotų.
Alternatyva – džiovinimas ant sietelių. Raudonėlio lapelius galite paskleisti vienu sluoksniu ant sietelio ar kepimo grotelių, padengtų kepimo popieriumi, ir laikyti vėsioje, sausoje vietoje.
Džiovinimo trukmė. Priklausomai nuo aplinkos drėgmės, raudonėliai ore džiūsta apie 5–14 dienų. Periodiškai apžiūrėkite, ar nėra pelėsio, ir lengvai pavartykite.

Šis būdas labiausiai tinka tiems, kurie turi šiek tiek daugiau laiko ir nori išsaugoti kuo natūralesnį aromatą.

Džiovinimas orkaitėje

Džiovinimas orkaitėje – greitesnis būdas, ypač kai norisi greitai pasiruošti didesnį kiekį raudonėlio žolelių druskai. Vis dėlto reikia laikytis žemos temperatūros ir nuolat stebėti procesą.

Paruošimas. Nuplėšykite lapelius nuo storesnių stiebų arba palikite plonesnes šakeles. Paskleiskite vienu sluoksniu ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi.
Temperatūra. Nustatykite orkaitę ne aukštesnę nei 40–50 °C. Aukštesnė temperatūra pradės deginti subtilius lapelius ir jie praras dalį aromato bei spalvos.
Orkaitės durelės. Palikite orkaitės dureles šiek tiek praviromis, kad galėtų išeiti drėgmė. Taip žolelės džiūs tolygiau.
Džiovinimo trukmė. Dažniausiai užtenka 1–3 valandų, priklausomai nuo lapelių drėgnumo ir orkaitės savybių. Kas 20–30 min. patikrinkite ir švelniai pavartykite.

Orkaitėje išdžiovinti raudonėliai bus paruošti žolelių druskai tą pačią dieną, tad tai puikus sprendimas, kai skubate ar nenorite ilgai laukti.

Džiovinimas maisto džiovyklėje

Maisto džiovyklė – viena patogiausių priemonių vienodai ir saugiai išdžiovinti žoleles. Tai ypač patogu, jei reguliariai džiovinate didesnį kiekį prieskoninių augalų.

Paruošimas. Nuplautus ir nusausintus raudonėlio lapelius arba švelnias šakeles paskleiskite vienu sluoksniu ant džiovyklės padėklų.
Temperatūra. Rinkitės žemiausią įmanomą temperatūrą (apie 35–40 °C), skirta žolelėms. Žema temperatūra padeda išlaikyti daugiau eterinių aliejų.
Džiovinimo trukmė. Procesas dažniausiai trunka 2–6 valandas, priklausomai nuo džiovyklės ir žolelių drėgnumo. Periodiškai patikrinkite ir prireikus sukeiskite padėklus vietomis.

Naudojant džiovyklę, rezultatas būna labiau prognozuojamas, o rizika, kad žolės perkeps, gerokai mažesnė nei orkaitėje.

Kaip atpažinti, kad raudonėliai jau išdžiūvę

Nepriklausomai nuo pasirinkto džiovinimo būdo, svarbu laiku sustabdyti procesą ir neperdžiovinti žolelių. Per sausi lapeliai gali prarasti dalį kvapo, o per drėgni – supelyti laikymo metu.

Lapeliai trapūs. Tinkamai išdžiūvę lapeliai lengvai lūžta tarp pirštų ir trupa, o ne lankstosi.
Stiebai spragsi. Jei džiovinote su plonesniais stiebeliais, jie sulaužyti turi spragtelėti, o ne tiesiog lankstytis.
Nėra vėsios drėgmės pojūčio. Suspaudus saujelę džiovintų lapelių, neturėtų likti jokio drėgmės ar vėsios lipnumo įspūdžio.
Spalva. Gerai išdžiovintas raudonėlis išlaiko žalsvą atspalvį. Jei lapeliai parudavę, tikėtina, kad temperatūra buvo per didelė.

Kai tik pastebite šiuos požymius, raudonėlius iškart nuimkite nuo karščio šaltinio ar nuo džiovinimo vietos ir leiskite jiems visiškai atvėsti kambario temperatūroje.

Džiovinto raudonėlio smulkinimas žolelių druskai

Žolelių druskai ruošti raudonėlį patogiausia smulkinti tik tuomet, kai jis visiškai išdžiūvęs ir atvėsęs. Taip išvengsite sulipimo ir išlaikysite daugiau aromato.

Lapelių atskyrimas. Suimkite džiovintą šakelę ir pirštais lengvai nubraukite lapelius nuo stiebo. Storesni stiebai žolelių druskoje nereikalingi, nes jie kieti ir prėski.
Smulkinimo būdai.
- Rankomis sutrupinkite lapelius tarp delnų – išgausite vidutinio stambumo prieskonį.
- Naudokite grūstuvę arba mažą prieskonių malūnėlį, jei norite smulkesnės tekstūros.
- Jei naudojate elektrinį malūnėlį, smulkinkite trumpomis atkarpomis, kad neperkaistų ir nesuardytų aromato.
Sijojimas. Jei norite labai vienodos struktūros žolelių druskos, sumaltą raudonėlį galite persijoti per smulkų sietelį ir atskirti stambesnes daleles.

Smulkinimo stambumas priklauso nuo to, kokią žolelių druską planuojate gaminti – universaliems mišiniams dažnai tinka vidutinio stambumo, o stalo druskai – smulkesnė tekstūra.

Žolelių druskos paruošimo pagrindai

Kai raudonėlis jau išdžiovintas ir susmulkintas, atėjo metas pasiruošti žolelių druską. Nors receptų gali būti labai įvairių, keli pagrindiniai principai padės sukurti subalansuotą mišinį.

Druskos pasirinkimas. Žolelių druskai tinka jūrinė, akmens arba Himalajų druska. Galima naudoti smulkią druską kasdieniam pasūdymui arba rupią – marinavimui ir pagardams.
Proporcijos. Dažniausiai pasirenkamas santykis nuo 1:3 iki 1:5 – viena dalis džiovintų žolelių ir trys–penkios dalys druskos. Kuo daugiau žolelių, tuo aromatingesnė ir sodresnė druska.
Sumaišymas. Sumaišykite džiovintą, susmulkintą raudonėlį su druska švarioje dubenyje. Geriausia tai daryti šaukštu arba rankomis, kad druska tolygiai pasiskirstytų.
Papildomos žolelės (nebūtina). Klasikinę raudonėlio druską galima praturtinti kitomis džiovintomis žolelėmis – baziliku, mairūnu, čiobreliu, rozmarinu, česnaku. Vis dėlto pirmą kartą verta pasigaminti paprastą raudonėlio druską, kad įvertintumėte jos skonį.

Gerai išmaišius, žolelių druską palikite keletui valandų, kad aromatai „susidraugautų“, o tuomet galite išpilstyti į stiklainius.

Žolelių druskos laikymas

Tinkamas laikymas būtinas, kad džiovintas raudonėlis ir iš jo paruošta druska ilgai išliktų kvapnūs ir neimtų drėkti ar prarasti aromato.

Indai. Laikykite džiovintą raudonėlį ir žolelių druską sandariuose stiklainiuose su gerai užsidarančiais dangteliais. Stiklas neutralus ir neperduoda kvapų.
Šviesa. Venkite tiesioginių saulės spindulių. Laikykite spintelėje ar lentynoje, kur nėra stiprios šviesos, nes ji ardo spalvą ir aromatą.
Drėgmė. Saugokite nuo drėgmės – nelaikykite virš kaitlentės ar netoli kriauklės. Kiekvieną kartą semdami žolelių druską naudokite sausą šaukštelį.
Laikymo trukmė. Džiovintas raudonėlis geriausias per 1–2 metus, tačiau aromatas ryškiausias pirmaisiais metais. Žolelių druską rekomenduojama sunaudoti per 12 mėnesių.

Periodiškai galite patikrinti, ar druska nėra sukietėjusi ar praradusi kvapą. Jei aromatas susilpnėjo, kitą kartą didinkite žolelių kiekį mišinyje.

Kaip naudoti raudonėlio žolelių druską virtuvėje

Tinkamai išdžiovintas ir į druską įmaišytas raudonėlis labai praverčia kasdienėje virtuvėje. Tokia druska – greitas būdas patiekalams suteikti Viduržemio jūros prieskonį.

Mėsa ir paukštiena. Raudonėlio druska tinka vištienai, kalakutienai, kiaulienos kepsniams, malta mėsa. Ja galite pabarstyti mėsą prieš kepimą ar marinuojant.
Daržovės. Pabarstykite keptas orkaitėje daržoves – bulves, cukinijas, paprikas, pomidorus. Žolelių druska pagyvins net paprastas keptas bulves.
Žuvis ir jūros gėrybės. Subalansuokite žuvies patiekalus – raudonėlio aromatas puikiai dera su jūros druskingumu.
Užtepėlės ir padažai. Pagardinkite varškės, sūrio ar avinžirnių užtepėles, pomidorų padažus, troškinius, sriubas.
Kasdienis gardinimas. Laikykite mažą indelį raudonėlio druskos ant stalo ir naudokite vietoje įprastos stalo druskos – taip kasdieniai patiekalai įgaus daugiau charakterio.

Eksperimentuokite ir atraskite savo mėgstamiausius derinius – galbūt raudonėlio druska taps neatsiejama nuo jūsų firminių patiekalų.

Dažniausios klaidos džiovinant raudonėlius

Nors raudonėlio džiovinimas atrodo paprastas, kelios dažnos klaidos gali sugadinti rezultatą ir sumažinti žolelių druskos kokybę.

Per aukšta temperatūra. Džiovinimas orkaitėje ar džiovyklėje virš 50 °C gali „iškepti“ lapelius, jie paruduoja ir praranda aromatą.
Drėgnų žolelių laikymas. Jei sudėsite dar ne iki galo išdžiūvusį raudonėlį į stiklainį, jis gali pradėti pelyti, o tada teks išmesti visą partiją.
Per tankūs ryšulėliai. Džiovinant ore, per storai surišti ryšuliai viduje lieka drėgni ir gali supelyti.
Tiesioginė saulė. Džiovinimas saulėje išblukina lapelius ir mažina eterinių aliejų kiekį.
Netinkamas laikymas. Laikymas atviruose indeliuose, drėgnoje ar labai šiltoje vietoje skatina druskos sušokimą ir aromato praradimą.

Vengiant šių klaidų, jūsų džiovinti raudonėliai bus kvapnūs, o iš jų pagaminta žolelių druska – kokybiška ir ilgai tinkama naudoti.

Išvada: kodėl verta ruošti raudonėlius žolelių druskai

Tinkamai išdžiovintas raudonėlis leidžia visus metus mėgautis vasaros aromatu ir natūraliu skoniu. Žolelių druska – tai paprastas, bet labai praktiškas būdas turėti po ranka universalią, sveikesnę alternatyvą įprastai druskai, nes dalį jos tūrio užima žolelės.

Pasirinkę kokybišką raudonėlį, skyrę laiko švelniam džiovinimui ir tinkamam laikymui, sukursite produktą, kuris ne tik praturtins jūsų virtuvę, bet ir taps puikia valgoma dovana artimiesiems. Kartą išbandžius, džiovinti raudonėlius žolelių druskai taps malonia kasmetine tradicija.