Baravykų augimo dirvožemis: kokiomis sąlygomis jie geriausiai dera
Sužinokite, kokiame dirvožemyje geriausiai auga baravykai: tinkamas pH, drėgmė, medžių rūšys ir sąlygos, lemiančios gausų derlių miškuose.
Baravykai – vieni iš vertingiausių ir labiausiai vertinamų grybų mūsų miškuose. Norint geriau suprasti, kur šių grybų ieškoti ir kodėl jie gausiai dera vienose vietose, o kitose – beveik neauga, svarbu atkreipti dėmesį į dirvožemio sudėtį ir jo savybes.
Kokį dirvožemį mėgsta baravykai?
Baravykai auga tik specifinėmis sąlygomis, todėl dirvožemio kokybė yra itin reikšminga:
- Lengvas ir purus dirvožemis – baravykai labiau mėgsta priesmėlio arba lengvo priemolio žemę, kurioje gausu oro ir drėgmė lengviau įsigeria.
- Silpnai rūgštus pH – tinkamiausias baravykams yra šiek tiek rūgštus dirvožemis (pH 5–6), kuris natūraliai vyrauja pušynuose bei eglynuose.
- Humusinga dirva – organinėmis medžiagomis turtinga žemė padeda palaikyti grybų simbiozę su medžių šaknimis.
Kur dažniausiai randami baravykai?
Baravykai glaudžiai susiję su tam tikrais medžiais, todėl dažniausiai aptinkami:
- Pušynuose su sausu, lengvu smėlio dirvožemiu.
- Eglynuose, kur žemė rūgštesnė ir drėgnesnė.
- Ąžuolynuose bei beržynuose, jei dirva pakankamai humusinga.
Drėgmės įtaka baravykų augimui
Be dirvožemio kokybės, baravykų derėjimą lemia ir drėgmė. Grybai geriausiai auga po šiltų lietaus periodų, kai žemė būna pakankamai sudrėkusi, bet neužmirkusi. Pernelyg sausas arba per daug šlapias dirvožemis netinka, nes sutrikdo grybienos vystymąsi.
Išvada
Baravykai auga tik derinantis keliems veiksniams – tinkamam dirvožemio tipui, rūgštingumui, humuso kiekiui ir drėgmei. Todėl juos dažniausiai aptiksime natūraliose miško buveinėse, kur šios sąlygos susidaro pačios savaime. Supratus šiuos principus, baravykų paieškos tampa kur kas sėkmingesnės.
