Ar mėta arbata sveikesnė už žaliąją arbatą? Išsamus palyginimas

Arbata – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, o dažniausiai į puodelį keliauja žalia arba mėta (mėtų) arbata. Abi jos siejamos su sveikata, raminančiu poveikiu ir kasdieniu ritualu, tačiau vis dažniau kyla klausimas: ar mėtų arbata yra sveikesnė už žaliąją arbatą? Atsakymas nėra vienareikšmis – daug kas priklauso nuo to, kokių naudų ieškote, kokia jūsų sveikatos būklė ir kaip dažnai šiuos gėrimus vartojate.

Šiame straipsnyje išsamiai palyginama žalia ir mėtų arbata: jų sudėtis, poveikis organizmui, galimos naudos ir rizikos, vartojimo rekomendacijos bei praktiniai patarimai, kaip išsirinkti tinkamiausią gėrimą pagal individualius poreikius.

Kas yra žalia arbata?

Žalia arbata gaminama iš Camellia sinensis augalo lapelių. Pagrindinis skirtumas nuo juodos ar oolong arbatos – minimali fermentacija. Lapeliai trumpai apdorojami garais arba kaitinami, todėl išlieka daugiau natūralių antioksidantų ir biologiškai aktyvių medžiagų.

Žalioji arbata pasižymi švelniu, kartoku skoniu ir turi kofeino, todėl veikia tonizuojančiai. Ji dažnai vartojama dėl galimo poveikio medžiagų apykaitai, širdies ir kraujagyslių sistemai bei bendrai organizmo būklei.

Kas yra mėtų arbata?

Mėtų arbata paprastai gaminama iš pipirmėčių (Mentha x piperita) arba šaltmėčių (Mentha spicata) lapelių. Skirtingai nei žalioji arbata, tai nėra tikroji arbata iš arbatmedžio lapų – tai žolelių užpilas (t. y. herbal tea), natūraliai neturintis kofeino.

Mėtų arbata vertinama dėl gaivaus skonio ir aromato, taip pat dėl galimo teigiamo poveikio virškinimui, spazmų mažinimui, galvos skausmams ir lengvam raminančiam efektui.

Sudėties palyginimas: kas viduje?

Nors abu gėrimai vadinami arbata, jų biocheminė sudėtis ženkliai skiriasi. Tai ir lemia skirtingas sveikatos naudas bei poveikį organizmui.

Kofeinas: energija ar ramybė?

Žalia arbata – dažniausiai turi nuo 20 iki 50 mg kofeino puodelyje (priklausomai nuo rūšies, užpylimo laiko ir vandens temperatūros). Kofeinas gali padėti jaustis žvalesniems, gerinti koncentraciją, tačiau jautresniems žmonėms gali sukelti širdies plakimo padažnėjimą, nerimą, miego sutrikimus.
Mėtų arbata – natūraliai be kofeino, todėl tinkama gerti vakare, prieš miegą, vaikams, nėščiosioms (su gydytojo rekomendacija) ir žmonėms, vengiantiems stimuliuojančių medžiagų.

Jei jūsų tikslas – žvalumas ryte ar prieš darbą, žalia arbata gali būti pranašesnė. Jeigu ieškote raminančio, skrandžiui draugiško vakarinio gėrimo – mėtų arbata laimi.

Antioksidantai ir polifenoliai

Žalia arbata garsėja kaip vienas turtingiausių antioksidantų šaltinių tarp gėrimų. Joje gausu katechinų, ypač epigalokatechin galato (EGCG), kurie siejami su:

oksidacinio streso mažinimu;
širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga;
galimu teigiamu poveikiu cholesterolio balansui;
metabolizmo ir riebalų oksidacijos skatinimu.

Mėtų arbata taip pat turi antioksidantų (flavonoidų, fenolinių junginių), tačiau jų profilis kitoks ir paprastai kiekiai kiek mažesni nei gerai paruoštoje žaliojoje arbatoje. Vis dėlto mėtų antioksidantai prisideda prie uždegiminių procesų mažinimo ir bendros ląstelių apsaugos.

Poveikis virškinimui

Čia mėtų arbata dažnai laikoma aiškia favorite. Pipirmėčių eteriniai aliejai (ypač mentolis) gali:

atpalaiduoti virškinamojo trakto lygiuosius raumenis;
mažinti spazmus ir pilvo pūtimą;
palengvinti virškinimo diskomfortą po sunkaus ar riebaus maisto;
padėti sergant dirgliosios žarnos sindromu (kai kuriais atvejais, pasitarus su gydytoju).

Žalia arbata irgi gali prisidėti prie virškinimo, skatindama seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, tačiau kai kuriems žmonėms, ypač turintiems jautresnį skrandį ar refliuksą, ji gali sukelti diskomfortą dėl kofeino ir taninų.

Poveikis svoriui ir metabolizmui

Žalioji arbata dažnai minima kaip svorio metimo palaikymo priemonė. Tyrimai rodo, kad joje esantis EGCG kartu su kofeinu gali:

šiek tiek padidinti energijos sąnaudas;
skatinti riebalų oksidaciją;
pagerinti fizinio krūvio efektyvumą.

Vis dėlto šis poveikis dažniausiai yra nedidelis ir nebus stebuklingas, jei nebus derinamas su subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu.

Mėtų arbata neturi tiesioginio įrodytai stipraus poveikio riebalų deginimui, tačiau gali padėti netiesiogiai – gerindama virškinimą, mažindama potraukį saldumynams dėl gaivinančio skonio ir palengvindama jausmą po valgio, kas kartais mažina persivalgymo riziką.

Poveikis širdžiai ir kraujagyslėms

Žalioji arbata dažnai siejama su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimu. Jos antioksidantai gali prisidėti prie:

„blogojo“ LDL cholesterolio oksidacijos mažinimo;
kraujagyslių endotelio funkcijos gerinimo;
tam tikrų uždegiminių procesų slopinimo.

Mėtų arbatos poveikis širdžiai nėra toks plačiai ištirtas kaip žaliosios arbatos, tačiau jos ramindamas poveikis, spazmolitinės savybės ir streso mažinimas netiesiogiai taip pat naudingi širdžiai, ypač jei vartojama vietoje saldintų, stimuliuojančių gėrimų.

Poveikis nervų sistemai ir miegui

Čia mėtų arbata dažnai turi aiškų pranašumą žmonėms, kurie yra jautrūs kofeinui. Mėtų arbata:

neturi kofeino, todėl netrikdo miego ciklo;
mentolio kvapas daugeliui suteikia subjektyvų atsipalaidavimo ir ramybės jausmą;
tinka vakaro ritualui prieš miegą.

Žalia arbata dėl kofeino ir L-teanino derinio gali pagerinti dėmesio koncentraciją, budrumą ir psichinį darbingumą. L-teaninas šiek tiek „sušvelnina“ kofeino poveikį, todėl žaliasis arbatos suteikiamas žvalumas dažniausiai būna švelnesnis nei kavos. Tačiau vakare ar žmonėms, turintiems nemigos problemų, žalia arbata gali būti ne pats geriausias pasirinkimas.

Galimos rizikos ir nepageidaujami poveikiai

Nors ir žalia, ir mėtų arbata dažniausiai yra saugios, svarbu žinoti ir galimus nepageidaujamus poveikius.

Kada saugotis žaliosios arbatos?

Jautrumas kofeinui – gali pasireikšti nerimu, drebulys, širdies plakimo padažnėjimas, miego sutrikimai.
Skrandžio problemos – dėl taninų ir kofeino per stipri žalia arbata gali dirginti skrandžio gleivinę, skatinti refliukso simptomus.
Didelės koncentracijos papildai – per didelis koncentruotų žaliųjų arbatos ekstraktų vartojimas (ypač papildų forma) kai kuriais atvejais sietas su kepenų pažeidimu.

Kada saugotis mėtų arbatos?

Stiprus refliuksas – nors mėtų arbata padeda virškinimui, ji taip pat atpalaiduoja stemplės apatinį sfinkterį, kas kai kuriems žmonėms gali sustiprinti refliukso simptomus.
Alergijos – retais atvejais gali pasireikšti alerginės reakcijos mėtoms.
Nėštumas – dažniausiai mėtų arbata laikoma saugia, tačiau dideli kiekiai nerekomenduojami, todėl svarbu pasitarti su gydytoju.

Taigi, kuri arbata sveikesnė?

Į klausimą „ar mėtų arbata yra sveikesnė už žaliąją?“ nėra universalaus atsakymo, kuris tiktų visiems. Svarbu įvertinti individualius poreikius ir sveikatos būklę.

Jei ieškote antioksidantų ir širdies bei metabolizmo palaikymo – dažnai pirmenybė teikiama žaliajai arbatai.
Jei turite jautrų skrandį, refliuksą ar nenorite kofeino – mėtų arbata bus švelnesnis ir saugesnis pasirinkimas.
Jei norite geriau susikaupti, dirbate protinį darbą – žalia arbata padės dėl kofeino ir L-teanino.
Jei ieškote raminančio vakarinio ritualo – mėtų arbata laimi be konkurencijos.

Galima sakyti, kad ne viena bendrai „sveikesnė“, bet kiekviena sveikesnė tam tikrose situacijose ir tam tikriems žmonėms.

Kaip derinti mėtų ir žalią arbatą kasdienybėje?

Viena iš praktiškiausių strategijų – ne rinktis „arba–arba“, o išnaudoti abiejų gėrimų privalumus skirtingu paros metu.

Ryte – puodelis žalios arbatos padės švelniai pabusti ir suaktyvinti dėmesį.
Po valgio – mėtų arbata gali palengvinti virškinimą ir sumažinti pilvo pūtimą.
Prieš treniruotę – žalia arbata suteiks šiek tiek energijos ir gali švelniai padidinti riebalų oksidaciją.
Vakare – mėtų arbata padės atsipalaiduoti ir netrukdys miegui.

Toks derinimas leidžia pasinaudoti skirtingais poveikiais ir neiškelti vienos arbatos aukščiau kitos absoliučiai.

Kaip išsirinkti kokybišką arbatą?

Sveikata prasideda nuo kokybės. Net ir sveikiausia rūšis nebus naudinga, jei bus prastos kokybės ar perkrauta priedais.

Kokybiška žalia arbata

Rinkitės laisvus lapelius, o ne arbatžoles paketėliuose – dažnai lapeliai būna smulkesni ir žemesnės kokybės.
Atkreipkite dėmesį į kilmes šalį, derliaus metus ir laikymo sąlygas.
Venkite perteklinių kvapiklių ir saldiklių.
Neužplikykite verdančiu vandeniu – dažniausiai rekomenduojama 70–80 °C, 2–3 minutėms, kad išvengtumėte kartumo.

Kokybiška mėtų arbata

Ieškokite 100 % mėtų be pridėtinių aromatų ir dažiklių.
Stenkitės rinktis ekologiškas žoleles, ypač jei geriate kasdien.
Laikykite sausai, tamsiai ir sandariai, kad neišgaruotų eteriniai aliejai.
Neužplikykite per ilgai – 5–7 minutės paprastai pakanka gausiam aromatui ir švelniam skoniui.

Praktiniai patarimai vartojimui

Kad arbata iš tiesų būtų sveikatai palanki, svarbu ne tik kokybė, bet ir vartojimo įpročiai.

Venkite gausiai saldinti arbatą cukrumi ar sirupais – tai panaikina daug naudos.
Jei mėgstate saldesnį skonį, rinkitės medų, bet dėkite jį tik atvėsus arbatai iki maždaug 40 °C, kad išsaugotumėte naudingas medžiagas.
Nepamirškite gerti ir paprasto vandens – arbata neturėtų visiškai jo pakeisti.
Klausykite savo kūno – jei po žalią arbatą jaučiate nerimą ar širdies plakimą, sumažinkite kiekį arba rinkitės mėtų arbatą.

Kada verta pasitarti su gydytoju?

Nors arbata dažniausiai laikoma saugia, kai kuriais atvejais verta pasitarti su sveikatos specialistu:

jei vartojate kraujo krešėjimą veikiančius vaistus ar kitus svarbius medikamentus;
jei turite rimtų kepenų, širdies ar skrandžio ligų;
jei esate nėščia ar žindote ir planuojate dažnai vartoti žolelių arbatas;
jei jaučiate neįprastus simptomus pradėję dažniau gerti vieną ar kitą arbatą.

Išvada: kaip išsirinkti „sveikesnę“ arbatą jums?

Apibendrinant galima teigti, kad nei mėtų, nei žalia arbata nėra absoliučiai „sveikesnė“ visiems. Žalioji arbata dažnai laimi, kai kalbama apie antioksidantų gausą, širdies ir kraujagyslių bei metabolizmo palaikymą. Tuo tarpu mėtų arbata pranašesnė, kai reikia švelnaus, raminančio, virškinimą palaikančio ir be kofeino gėrimo.

Geriausia strategija – įsiklausyti į savo kūną ir gyvenimo būdą:

jei dažnai jaučiate įtampą, virškinimo diskomfortą ir sunkiai užmiegate – kasdienybėje daugiau vietos skirkite mėtų arbatai;
jei ieškote natūralaus būdo palaikyti žvalumą, medžiagų apykaitą ir širdies sveikatą – saikingas žaliosios arbatos vartojimas bus puikus pasirinkimas;
jei norite visapusiškos naudos – derinkite abi arbatas skirtingu paros metu ir pagal savijautą.

Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir streso valdymas išlieka pagrindiniai sveikatos ramsčiai, o žalia ir mėtų arbata gali būti maloni ir naudinga šių įpročių dalis.